Tradicijų nėra, tačiau jaunuoliško padrikumo, eklektikos, mėgėjiško paviršutiniškumo šių dienų viešojoje erdvėje – kiek tik nori. Įsigali namudinė žurnalistika, kuri feisbuko uhanuose įveisė agresyvaus nemokšiškumo virusą ir paskleidė totalinį bukumo kultą. "Infliunceriai" (kaip juos pavadino vienas aktoriaus G.Savicko herojus), pasikinkę rusišką sintaksę, parapinę skyrybą ir prastus mokyklos laikų įvertinimus, dabar bet kuria tema vis mėgina išlaužti viešą pozą. Nes iš viešos pozicijos pinigų neišmelši.

Jaunuoliško padrikumo, eklektikos, mėgėjiško paviršutiniškumo šių dienų viešojoje erdvėje – kiek tik nori. Įsigali namudinė žurnalistika, kuri feisbuko uhanuose įveisė agresyvaus nemokšiškumo virusą ir paskleidė totalinį bukumo kultą.

Paradoksas – atsiranda ir užsakovų visam tam sklaidos ekshibicionizmui. Štai šventes pajūryje iš valdiškų pinigų užsakanti viešoji įstaiga daugiau nei dviem laikraščiams už skelbimus sumoka nežinia iš kokio priebučio išlindusiai Vilniaus "infliuncerei". Ir nereikia jai nei pajamų pagrįsti, nei laikytis Reklamos įstatymo, nei tiražo deklaruoti, nei atsakyti už turinį. Maitinasi sau ir lieknėja.

Jokia paslaptis – yra primityvaus gaivalo ir sisteminėje žiniasklaidoje. Štai aną savaitę viename didžiausių portalų žioplinėjo straipsnis "Silvą atleido iš radijo!"

Kas ta Silva? Kuo ji nusipelnė šito viešo žvygtelėjimo? Atsakymas veikiausiai gėdingai paprastas – "draugiaška" atsisėdo ir, pykčiu baksnodama klaviatūrą, pakerštavo už "draugiašką". Nes reporteriai dabar, tarsi pirmykštė bendruomenė, visur vaikšto būriais. Draugės iš skirtingų redakcijų net draugiškai susitaria, ką viešins, o ko ne. Todėl ir žinios per TV kasdien visur tos pačios, lyg per distribucines Kalėdas – ką beįjungtum, vis tiek "Vienas namuose".