Postamentų reikalai Pereiti į pagrindinį turinį

Postamentų reikalai

2023-01-14 07:00

Na, negebame mes pasveikti nuo paminklizmo viruso – niekaip. Kad tik masyvesnis postamentas, kad tik iš aukščiau žvelgianti stovyla – ar ne tokių paminklų prisėjo nuėjęs režimas? Modernaus pasaulio miestai – laisvi, pulsuojantys gyvybe – ieško kitokių atminties įamžinimo formų, tačiau mes linkę eiti išmintu keliu – kepame paminklus.

Dalia Juškienė
Dalia Juškienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pamenate, kiek, artėjant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, buvo užsimota pastatyti paminklų? 26! Nesunku įsivaizduoti, koks būtų buvęs jų meninis lygis. Paminklas – ne greitukiškas žanras, jam atsirasti reikia logikos, logistikos ir visuomenėje išnešiotos idėjos.

O pas mus – kaip galva, taip idėja. Vos tik vieta atsirado, net niežti: nukėlėme Petro Cvirkos paminklą, jau jo vietoje siūlome statyti naują – Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui. Gal idėjos sumanytojas humoristas Arūnas Valinskas tokį pokštą sumanė: įsivaizduokite, atvažiuoja V. Zelenskis, nukerpa sau skirto paminklo juostelę ir padeda gėlių sau po kojomis...

Kai netekome filosofo Leonido Donskio, jo atminimo įamžinimo pakete iškart atsirado priemonė – paminklas. Gerai, kad nesuskubta jos realizuoti, nes L. Donskį pažinojusieji tikina – intelektualas, eruditas, plataus akiračio mąstytojas anaiptol nebūtų apsidžiaugęs tokia jo paties transformacija.

Paminklas – ne greitukiškas žanras, jam atsirasti reikia logikos, logistikos ir visuomenėje išnešiotos idėjos. O pas mus – kaip galva, taip idėja.

Vilniuje verda aistros dėl Antano Smetonos paminklo. „Už“ ir „prieš“ barikadose drioksi patrankų šūviai, tačiau už fronto linijos pasigirsta ir nuosaikesnių svarstymų: o kodėl – paminklas, gal yra modernesnių būdų akcentuoti A. Smetonos veiklą kelyje į Lietuvos valstybės sukūrimą?

Vėlgi sostinėje planuojama statyti paminklą prieš dvylika metų mirusiam poetui, nacionalinės premijos laureatui Justinui Marcinkevičiui. Idėjų architektūrinio-skulptūrinio objekto konkursui laukiama iki vasario 15-osios. „Kuklumas, kuklumas ir dar kartą kuklumas. Tai bruožas, rodantis didelę vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, talentą ir pagarbą kitiems“, – įdomu, ar bus prisiminta ši vertybinė Just. Marcinkevičiaus nuostata. Ar ir vėl išvysime postamentą?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų