Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo ir Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus pokalbis telefonu galbūt daugelio dvišalių santykių problemų neišsprendė, tačiau yra labai sveikintinas žingsnis.

Tiesioginis Lietuvos ir Rusijos vyriausybių kontaktas neturėtų nutrūkti. Pirmiausia, vyriausybių vadovai turi bendrauti tarpusavyje. Ir ne tik iškilus problemų, bet nuolat.
Kitas dalykas – Lietuvos ir Rusijos santykių reikšmė Lietuvos ekonomikai rodo, kad kontaktų su didžiąją kaimyne Lietuvai nepavyks išvengti. Ir pirmiausia ryšius turi palaikyti abiejų valstybių vadovai. Šiuo atveju A.Butkevičius elgėsi visiškai teisingai.

Tokių pokalbių turėtų būti daugiau. Problema, kad nesant komunikacijos tarp Lietuvos ir Rusijos vadovų sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta.

Pirma, vadinamasis pieno karas virto labai mįslinga istorija. Taip ir neaišku, kas ir ko siekė? Jei šis karas buvo politinio spaudimo įrankis, kaip kalbama Lietuvoje, Rusija juk turi gerokai rimtesnių svertų prieš Lietuvą nei sūreliai ir kefyras... Galbūt viskas, kaip sakė vienas Lietuvos politikos apžvalgininkas, gali būti susiję su vidaus situacija Rusijoje, kuriai Kremlius net neturi poveikio?

Antra, Lietuvos parama Ukrainos suartėjimui su ES. Ar Rusijos ir Lietuvos vadovai šiuo klausimu kalbėjosi? Galbūt Lietuvos vaidmuo Rusijoje visai nelaikomas priešišku ar ydingu? Žinoma, Rusijai nepatinka įvykių raida, tačiau ar čia yra pieno karo motyvas?

Visas abejones gali padėti išsklaidyti tiesioginis kontaktas tarp vyriausybių. Yra ir daug kitų klausimų, kuriuos turėtų spręsti abiejų šalių vadovai. Pavyzdžiui, derybos dėl dujų kainos. Šis klausimas – labai svarbus didžiosioms Lietuvos įmonėms, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo gamtos išteklių kainos.

Rusija kartais būna labai kaprizinga kaimynė, tačiau rasti bendrą kalbą su ja įmanoma. Tai puikiai įrodo Suomijos ir kitų šalių pavyzdžiai. Demonizavimas dvišalių santykių problemų nepadeda spręsti.