Pinigai kaip ginklas

Tarpvalstybinė prekyba ir investicijos skatina klestėjimą ir mažina karo riziką. Tiesa? Ne visiškai.

Ekonominė veikla toli gražu neapsaugo nuo konfliktų ir gali būti jų priežastis. Nedraugiškos valstybės naudoja pinigus kaip ginklą – siekdamos slapta pirkti politinę įtaką, atvirai kurti naudingoms verslo įmonėms ir finansiniams ryšiams ir netgi priešininkų ekonomikoms silpninti.

Pavyzdžiui, Suomija paprastai stengiasi palaikyti su Rusija dalykiškus ir verslui palankius ryšius. Tačiau praeitą savaitgalį šimtai įvairių Suomijos saugumo tarnybų pareigūnų surengė reidų objektuose, priklausančiuose nekilnojamojo turto įmonei „Ariston Helmi“ ir netgi paskelbė neskraidymo zoną virš dalies salų prie pietvakarinių šalies krantų. Ši slapi su Rusija susijusi bendrovė jau daug metų traukdavo žurnalistų dėmesį dėl savo mįslingų statybų ir kitokios veiklos. Tarp šių keistenybių buvo buvusių Suomijos karinių jūrų pajėgų laivų pirkimas. Atrodo, kad dabar valdžia neteko kantrybės dėl šios, anot griežtąją liniją palaikančių suomių, Rusijos žvalgybos priedangos įmonės. Buvo sulaikyti trys įtariamieji.

Kitapus jūros esančioje Estijoje rusiški pinigai irgi kelia bangas. Vystantis, kaip teigiama, didžiausiam skandalui per finansų istoriją, „Danske“ banko padalinys Taline per devynerius metus išplovė 200 mlrd. eurų (235 mlrd. JAV dolerių), priklausančių tūkstančiams itin įtartinų šalyje negyvenančių klientų. Banke dirbantys estai jau penkerius metus skambino pavojaus varpais, bet niekas iš aukščiausių vadovų nerado laiko nepatogiems klausimams. „Danske“ banko vadovas atsistatydino. Nusiris ir daugiau galvų.

Didžiausių klausimų kyla Londone, kur registruota pagrindinė su šiuo tyrimu susijusi įmonė – „Lantana Trade LLP“. Didžiosios Britanijos institucijos sako dabar besiimančios griežtų priemonių prieš nešvarių pinigų srautus. Aš pats šiuos įvykius nušvietinėjau dešimtmečius. Griežtomis priemonėmis patikėsiu tik tuomet, kai pamatysiu, kaip bankininkai, advokatai ir sąskaitininkai savo prašmatnius kostiumus iškeičia į kalėjimuose vilkimus dryžuotus apdarus.

Kaip aiškiai parodoma Oliver Bullough puikioje naujoje knygoje „Pinigų žemė“ (Moneyland), ofšoriniai pinigų srautai iš anoniminių šaltinių yra ne laukinio kapitalizmo romantiškas šalutinis produktas. Jie yra būdas, leidžiantis kleptokratams ir mafijos vadeivoms – blogiausiems žmonėms pasaulyje – užmaskuoti iš savo nusikaltimų gautą pelną ir, pernelyg dažnai, nusipirkti pagarbą ir apsaugą jurisdikcijose, kur jiems šiaip jau turėtų grėsti didžiausias pavojus.

Panaši, nors gal mažiau dramatiška padėtis klostėsi per praeitą savaitę Bukarešte vykusį Trijų jūrų forumą. Šalys, esančios tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, diskutavo apie infrastruktūros projektus ir regiono ekonomikos plėtrą. Visa tai skamba neatrodo įtartina. Iš tikrųjų yra kitaip. Kinija, pasitelkusi „grožio konkurso“ formatą pagal formulę 16+1, naudojasi politinį atspalvį turinčiais infrastruktūros projektais, stengiasi laimėti draugų ir užsitikrinti įtaką žmonėms mažesnėje ir neturtingesnėje rytinėje žemyno dalyje. Aš argumentavau, kad šio regiono šalys turėtų pačios nusistatyti savo ryšių su Kinija taisykles. Tarp jų gali būti reikalavimas rengti viešuosius konkursus ir naudotis vietine, o ne iš Kinijos įvežama darbo jėga bei rangovais, taip pat užtikrinti finansų skaidrumą. Jeigu Kinijos siekiai iš tikrųjų yra geranoriški, kaip tvirtina Pekino valdžia ir jos palaikymo grupės, šios sąlygos neturėtų sudaryti jokių kliūčių.

Nuvykau į Odesą pasikalbėti energetikos klausimais per Ukrainos finansų forumą. Energetika – puikus pavyzdys, kai verslas būna ne vien verslas. Energetikos sritis visuomet pritraukia monopolistinį elgesį ir subsidijų vaikymąsi. Vamzdynais tiekiamų pigių dujų nevaržomas importas lemia, kad šaltinių diversifikacija (pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalų statyba) niekada nebūna atsiperkanti. Taip pat tampa neverta naudoti savus dujų išteklius. Dėl šių priežasčių vyriausybės privalo aktyviai įsikišti, kad apsaugotų vartotojus ir nacionalinį saugumą.

Visiškas komunizmo subyrėjimas 1991-aisiais daugelį paskatino tikėti, kad laisvoji rinka ne vien geriau, bet ir pateikia teisingus atsakymus visur ir visada. Pagalvokite dar kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NAMELIS ANT VOVOS KOJELĖS

NAMELIS ANT VOVOS KOJELĖS portretas
Jūs vatnikai eikite n a c hui. Pagarba E. Lucasui

Lkuciui

Lkuciui portretas
Eik tu nx pedofilium.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Baubo kodas – 8.00
    Baubo kodas – 8.00

    Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas. ...

  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    6
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

    1
  • Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?
    Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?

    Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir ...

    3
  • Politika – it „Maisto bankas“
    Politika – it „Maisto bankas“

    Pašalpų dalijimo ir apsimestinės atjautos politiką, taip išsikerojusią Lietuvoje, jau vainikuoja nauji-seni socialiniai portretai. Štai pagiringa boba socialiniame būste ant palangės kūrena laužą ir šildosi "sosiską&q...

    13
  • Pakeisk elgesį – sumažės problemų?
    Pakeisk elgesį – sumažės problemų?

    Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau dešimt metų besidarbuojantis el...

    1
  • Jei būtų neliję…
    Jei būtų neliję…

    Jei tai būtų balandžio 1-oji, sakytumei – pokštas. Kaip pagal vaikiškos knygelės apie paršiuką Čiuką siužetą: pasikvietė į svečius ir nepriima. Tačiau tai Vasario 16-oji, proga nusilenkti ne tik valstybei, bet ir jos i&s...

    7
  • Proga įkąsti
    Proga įkąsti

    Stipriausi Lietuvos krepšinio klubai rytoj stoja į lemiamą kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus. Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalyje kardus sukryžiuos Kauno "Žalgiris" ir Panevėžio "Lietkabelis" bei Vilniaus "Ry...

    1
  • Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė
    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė

    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė – taip pavadinčiau Lietuvą šiandien, praėjus 30 metų nuo atkurtos Nepriklausomybės. ...

    27
  • Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?
    Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?

    Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš &scaron...

    4
Daugiau straipsnių