Vakar pristatytas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas iš esmės tik patvirtino tai, kas plika akimi buvo matyti atidžiai sekant Lietuvoje vykstančius visuomeninius procesus.

Be kita ko, Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia: kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, bet su karine parama gali tapti pavojingos. Kaip nepaantrinsi VSD: šiais laikais priešiškos išorės jėgos tikrai ne visada atvažiuoja su tankais. Prieš siųsdamas baltus "humanitarinės" pagalbos konvojus Kremlius taip pat pirmiausia išsivalė kelius informacinėje erdvėje, gausiais propagandiniais reportažais apie "fašistų" kankinamus rusakalbius užsitikrino palaikymą (ir savanorių) užnugaryje.

Lietuvos rusakalbiai politikieriai ne kartą įrodė, kad ypač pavojingomis gali virsti iš pirmo žvilgsnio ir visai nekraštutinės jėgos. Tačiau valstybės institucijose turėtų būti suvokta, kad pavojus gali rastis ir esant paprasčiausioms situacijoms, kai net apolitiški asmenys gali tapti priešiškos ideologijos smogikais, ne ką mažiau pavojingais nei į civilių lėktuvus šaudantys raketų kompleksai "Buk".

Tobulą ideologijos eksporto schemą tas pats Kremlius Lietuvoje išbandė dar tarpukariu – nuo to laiko ji nė kiek nepasikeitė. Kai gerovės ir valstybingumo kūrimu užsiėmusi pirmoji Lietuvos Respublika nerado galimybių pakankamai finansuoti kultūrą, mūsų rašytojus paglobojo "broliška" Rusija. Sumokėjo už traukinių bilietus, pakeliui pagirdė arbata su meduoliais, aprodė klestinčius kolūkius ir plačius Maskvos prospektus. Apie tai, kaip jautėsi Petras Cvirka su kompanija, matydami, kaip jų reportažuose išgarbinti bolševikai jau netrukus trėmė ištisus Lietuvos kaimus, daug nežinome. Tačiau randus, kuriuos tautos atmintyje paliko jų parvežta Stalino saulė, gydome iki šiol.

Komentuodama VSD ataskaitą Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido suprasti, kad ši institucija ne tik įvardytų Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, bet ir jas šalintų. Pastarosios užduoties derėtų nepamiršti ir Seimui, kai gundysis nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms dėl kovos su propaganda, ir Kultūros ministerijai, kai seikės grašius meno kūrėjams. Pavojingos gali būti ne tik kraštutinės prorusiškos grupuotės, bet ir labai alkani menininkai.