Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos!

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo. Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva!

Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis. Pavyzdžiui, niekad anksčiau nematytas internetinis puslapis, apsimetantis naujienų portalu, skelbia, kad kažkieno internetiniu balsavimu Lietuva „oficialiai“ laimėjo atšauktą Eurovizijos dainų konkursą. Namie užsibuvę piliečiai, visai nesuabejoję jos autentiškumu, su entuziazmu dalinasi šia džiugia žinia socialiniuose tinkluose.

Ne, gulbės niekada nebuvo išnykusios iš Venecijos salos Burano kanalų. Ne, delfinai į Venecijos kanalus negrįžo, o tas žaismingas filmukas su jais buvo nufilmuotas Kaljario uoste Sardinijos saloje, ten kur juos galima pamatyti gana dažnai. Ir tikrai ne, tūkstančiai žmonių nuo koronaviruso miršta ne dėl to, kad jų dar nepasiekė Lietuvos žolininkių išmintis.

Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocijų sukelia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nėra tikra, ir tuo atsargiau reikėtų ją vertinti.

Ir ne, tai nėra tik nekalti juokeliai, nesusipratimai ar netyčinės klaidos. Pavargę nuo naujienų apie viruso plitimą pasaulyje ir mirtis nuo jo, gyventojai laukia šviesos spindulio, ir jiems į pagalbą ateina entuziastingi melagienų skleidėjai. Greta melagienų pas patiklesnius vartotojus slenka įvairiausios konspiracijos teorijos, magiškų piliulių pardavėjai bei įvairiausios sukčių pinklės, pasibaigiančios tikrai nebe juokais.

Socialiniuose tinkluose pamačius itin įdomias, intriguojančias, neįtikėtinas ar net šokiruojančias naujienas, pirma mintis turėtų būti ne jomis dalintis, o patikrinti jų patikimumą. Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocijų sukelia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nėra tikra, ir tuo atsargiau reikėtų ją vertinti. Gavote netikėtą laišką, raginantį paskubėti pasinaudoti unikalia galimybe sustiprėti ar praturtėti? Trinkite neskaitę.

Būtina pradėti nuo bazinių klausimų – kas platina tokią informaciją, koks yra duomenų šaltinis, kokie yra naujieną platinančių asmenų motyvai? Jei intriguojanti naujiena publikuota tik nematytuose naujienų portalais apsimetančiuose puslapiuose, jos galite net neskaityti. Jei nenurodomas duomenų šaltinis – taip pat. Net jei pirminis duomenų šaltinis nurodomas, reikėtų jį patikrinti ar bent jau pažiūrėti, ar tokią pat statistiką pateikia bent keli patikimi šaltiniai.

Neretai socialiniuose tinkluose, ignoruojant faktus ir loginius argumentus, tiesiog atsiremiama į autoritetą. „Youtube“ filmuke kalbinamas išmintingai atrodantis barzdotas profesorius, kuris mano, kad skiepyti vaikus nėra būtina. Net jei jis profesorius, nepatikslinama, kad jis yra paleontologijos, o ne medicinos mokslų profesorius. Ir, žinoma, neužsimenama, kad daugiau nei 99 proc. medicinos mokslo ekspertų nuomonė būtų priešinga nei jo.

Į bet kokią informaciją kasdien reikėtų žiūrėti taip, lyg kiekviena diena būtų balandžio 1-oji.

Melagingą ar klaidinančią informaciją platinančių asmenų motyvai gali būti labai įvairūs. Kartais kažkoks internetinis puslapis tiesiog nori sulaukti daugiau lankytojų ir parduoti daugiau reklamos. Kartais tokiu būdu socialiniuose tinkluose ieškoma dėmesio ir sekėjų. Deja, neretai melagienų skleidėjų motyvai gali būti daug tamsesni.

Kelios minutės su „Google“ pagalba gali išsklaidyti daugelį iliuzijų, apsaugoti jūsų asmeninius finansus ir sveikatą, ar bent jau padėti išvengti apsijuokimo, skleidžiant nesąmones socialiniuose tinkluose. Abu informacijos priėmimo kraštutinumai – viskuo tikėti ir niekuo netikėti – yra pavojingi.

Ignoruodami mokslininkų atradimus ir išradimus ir pasikliaudami įtikinėjimo meną įvaldžiusių netikrų pranašų, sukčių bei šarlatanų pasakomis, rizikuojame pakenkti sau ar savo artimiesiems.

Šiandien, kai mus kasdien, kas valandą, kas minutę bombarduoja milžiniškas informacijos srautas, mums būtinas sveikas skepticizmas ir kritinis mąstymas, padedantis atsijoti melagienas nuo vertingos informacijos. Į bet kokią informaciją kasdien reikėtų žiūrėti taip, lyg kiekviena diena būtų balandžio 1-oji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daugiausia

Daugiausia portretas
Netikros informacijos! Netikiu ir bijau. Kartais pagalvoju, kad "Covid 19" yra kiles is vieno daugiabucio, 19-o buto! Marudija smegenis ir... tusciai vietoj stoviu! Tuft... taft!

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Dieve kaip nusikaleme ir pavargome, tiesiog gulime ant sofos ratomes ir vargstame

Ką gi

Ką gi portretas
jau tas idiotiško žodžio "melagiena" vartojimas parodo autoriaus polinkį....
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių