Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos

Pradedant Aušvicu ir baigiant mūšiu dėl Britanijos, herojiški mitai nusveria realybę. Žuvusieji nusipelno daugiau.

Nėra sunku pykti ant Vladimiro Putino. Rusų lyderis pasinaudojo Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-osiomis metinėmis kaip proga pasakyti sovietų laikų stiliaus propagandinę kalbą, prisiimdamas didžiąją dalį kančių ir šlovės. Keturiasdešimt procentų Holokausto aukų buvo „Sovietų Sąjungos piliečiai“, pareiškė jis per ceremoniją Jeruzalėje esančiame memoriale „Yad Vashem“. Tai yra perdėtas tvirtinimas – praleidžiant nepatogią detalę, kad etiketė „Sovietų Sąjungos pilietis“ buvo nesavanoriška. Prieš Vokietijai užpuolant Sovietų Sąjungą, Stalinas užėmė teritorijas, kur gyveno daug žydų, pavyzdžiui, dalį Lenkijos ir Lietuvą.

Neginčijamas faktas, kad sovietų kariuomenė sulaužė Hitlerio karo mašiną, nepaverčia pergalės „rusiška“. Dauguma kovų vyko ir civilių aukos buvo sudėtos ne Rusijoje, o dabartinėje Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje. Raudonosios armijos įvykdytą Rytų Europos išvadavimą iškart pakeitė ilga ir brutali sovietinė okupacija.

Kaip bebūtų, rusų egocentriškas ir selektyvus požiūris į istoriją gali atrodyti keistai panašus į mūsiškį. Kai ateinančią vasarą minėsime 80-ąsias Britanijos mūšio metines, ruoškitės mūsų pačių propagandai, panašiai į skleistą Sovietų Sąjungos.

Vienas didelis mitas – kad kritus Prancūzijai Britanija „vienui viena“ atsilaikė prieš nacių ordas. Tiksliau būtų sakyti, kad ji buvo vienintelė su naciais 1940 metais kovojusi vokiečių neokupuota šalis. Tačiau mes kovojome ne vieni. Europoje vyko pogrindinė rezistencija: Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitose šalyse. Visa britų imperija stojo mūsų pusėn. Per Britanijos mūšį Karališkosioms oro pajėgoms priklausė Čekoslovakijos ir Lenkijos eskadrilės, taip pat buvo pilotų iš Belgijos, Prancūzijos, Airijos ir Jungtinių Valstijų.

Nors tie amerikiečiai pilotai buvo šiltai priimti, dažnai sukrečia, kai suvoki, jog JAV ir Rusijos požiūriai į klausimą, kada prasidėjo karas, sutampa – netikėtais 1941-ųjų puolimais: Perl Harboru amerikiečiams ir „Barbarosos“ operacija – rusams. Prancūzijos kritimas, Diunkerkas, mūšis dėl Britanijos, Narviko nelaimė, Singapūro užėmimas ir visi kiti įvykiai per pirmuosius dvejus karo metus, itin giliai įsirėžę britų atmintyje, jiems tėra detalės.

Vis dėlto ir mes patys pernelyg susitelkiame į šlovę ir ignoruojame, kas buvo anksčiau ir vėliau, ypač jei aplinkybės mums nepalankios. Pavyzdžiui, praleidžiame 1935-ųjų anglų ir vokiečių susitarimą, pagal kurį Karališkasis jūrų laivynas pasitraukė iš Baltijos jūros, leisdamas vokiečių įtakai stiprėti tame taikiame probritiškame regione ir tokiu būdu skatinti Sovietų Sąjungos pastangas tam priešintis. Dėl 1938-ųjų Miuncheno susitarimo, kuriuo privertėme Čekoslovakiją susitaikyti su savo padalijimu, teisinamės, kad tuo metu nebuvome pasirengę karui. Lygiais tokį patį pasiteisinimą naudoja rusai, kalbėdami apie Molotovo-Ribbentropo paktą, kurį 1939 metais pasirašė nacių ir sovietų režimai.

Taip pat perrašome istoriją kalbėdami apie to karo tikslus. Mes kariavome ne siekdami išsaugoti žydus. Holokausto siaubą visuomenė suvokė tik po karo (ir daug fragmentiškiau, nei galėtumėt įsivaizduoti). Nuvertinome žydų kančias nacių rankose, bijodami, kad priešingu atveju sumažės amerikiečių palaikymas dalyvavimui kare. Desmondas Mortonas, Winstono Churchillio žvalgybos vadas, sutrukdė lenkų pasiuntinio bandymams pranešti mums apie žydų naikinimą.

Apiberiame kaltinimais Sovietų Sąjungą už 22 tūkst. lenkų karininkų žudynes Katynėje ir kitur. Tačiau pamirštame, kad karo pabaigoje dvigubai daugiau kazokų ir kitų antikomunistiškai nusiteikusių rusų, ukrainiečių ir jugoslavų, kurie kreipėsi į mus ieškodami saugaus prieglobsčio, pasmerkėme siaubingai mirti komunistų slaptosios policijos rankose.

Derinant mūsų karinio aljanso su Sovietų Sąjunga būtinybę ir „gero karo“ idėją buvo sukrečiančiai peržengtos moralės normos. Abejoju, kad daugelis šios šalies žmonių minės 2021-ųjų gruodžio 5-ąją – mūsų karo paskelbimo Suomijai 80-ąsias metines. Tąsyk karą paskelbėme draugiškai demokratijai, kurios vienintelė kaltė – jog ji tapo mūsų „sąjungininkės“ Sovietų Sąjungos neišprovokuotų išpuolių taikiniu.

Suprantama, kodėl V. Putinas skleidžia sovietinius mitus apie istoriją. Pasiskolintas heroizmas stiprina patriotiškus jausmus savo paties susitraukusioje, sustingusioje valstybėje. Kelerius metus iškart po karo, kai trauma buvo tikra, sovietų valdžia karą menkino. Veteranų, ypač neįgaliųjų, buvo gėdijamasi. Tik prisiminimams išblėsus, nostalgijos mašina pradėjo veikti. Nekreipkite dėmesio, kad nevykdomi pažadai pasiekti geresnį rytojų – tiesiog pasinerkite į praeityje sudėtų aukų šlovę. V. Putinas taip pat naudojasi kiekviena proga apkaltinti besipriešinusius sovietų valdymui buvus nacių talkintojais.

Tokio požiūrio atgarsius girdžiu ir mūsų itin supaprastintame požiūryje į istoriją: juk, šiaip ar taip, esam „saujelės“ pasipriešinusių palikuoniai, persmelkti „Blitzo“ dvasios, niūniuojame melodiją iš „The Dam Busters“, kai plaukiame laiveliais, išgelbėjusiais mūsų vaikinus Diunkerke. Visi kiti yra bailiai.

Aušvico išvadavimo metinės turėtų būti priminimas, kad mirusieji nusipelno daugiau nei mūsų pastangos pasitenkinti mitų kūrimu ir pasipuikuoti. Tai yra proga gedėti aukų ir apmąstyti, kas anuomet motyvavo nusikaltėlius. Be to, nors sakome, kad tai „niekada nebepasikartos“, turime pagalvoti, kad šiuo metu tekursto neapykantos kupinus jų įpėdinius.

Turime atsakyti į nepatogius klausimus, kaip prasidėjo karas ir kaip jis baigėsi. Europiečiai ypač turėtų pagalvoti apie itin svarbų, bet vis dar neužbaigtą uždavinį – susitaikyti ir užtikrinti teisingumą tarp šalių ir jų viduje. Melžti mūsų moralinį kapitalą gali atrodyti viliojama, tačiau rezultatai netrukus surūgs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
geras straipsnis ir nereikia tu biauriu "asmeniskumu"" [[juk straipsni skaitome ,o ne I grazuole--modeli ziurime]]] Visi galime pareiksti savo poziuri ,benecenzuriniu epitetu,, kiekvienas galime mastyti savaip,,nes JAU nei vienas nebuvome to baisaus zmonijos karo dalyviu ,Ir tie ,kas 80 metu gyveno SSSR zinoma yra lyg ir "uzkoduotu "" mastymu..Taip kad verta isgirsti

Anonimas

Anonimas portretas
Vėl to šlykštaus pedofilo snukį įkišo...

To geras

To geras portretas
Baržos su invalidais? Jobobo incesto produkte galvok savo kaušu ir skaičiok, kiek reikia baržu lad sutalpinti bent 10000tks karo invalidu? O juokingiausia yra tai kad tarybu sajuga neskandino nei laivu nei baržu nes buvo ubagai. Jie kaip tik keldavo ir remontodavo ka galejo. Cheminio ginklo kapininai baltijoje tam pvz. Sajungininkai skandino baržom o bolševikai tiesiog mesdavo viska už borto. Pasidomek istorike:)
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Bausmė – po mirties
    Bausmė – po mirties

    Mirė paskutinysis sovietų maršalas D.Jazovas. Vienas iš tų daugiau nei pusės šimto buvusių sovietų pareigūnų ir karininkų, kurie Lietuvos teismo pernai pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltim...

    3
  • Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas
    Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas

    Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių nuostolių pridarys tik pramonės bendrovėms, perkančioms būtinus kom...

  • Virusas – kaip metafora
    Virusas – kaip metafora

    Ar jau pasirūpinote apsaugine kauke? Nebeužteko vaistinėje? Nenusiminkite. Jei esate nagingas, tiks ir pasiūta iš senų marškinėlių: būsite ne tik saugus, bet ir madingas – ekologiški drabužiai iš perdirbtos žaliavos ...

    1
  • Nedegantis. Neskęstantis. Neperšaunamas
    Nedegantis. Neskęstantis. Neperšaunamas

    Aplinkos ministerija pagaliau turi nepamainomą vadovą. Nedegamą. Degė „nepamatytos“ padangos Alytuje. Nesudegė. Neskęstantį. Plaukė „nepamatytos“ atmatos iš „Grigeo“ į marias. Nepaskendo. Neperšaunam...

    2
  • Kultūra – sėdmenų lygyje
    Kultūra – sėdmenų lygyje

    Štai ir bakstelėjo yla iš maišo. Paaiškėjo, kad automobilių mokestis nuo 2023-iųjų taps visuotinis, ir kasmet mokėti privalės kiekvienas pensininkas, turintis žiguliuką. Kaip sakė "Leo LT" genijus, o dabar Seimo ...

    8
  • Politiniai chameleonai
    Politiniai chameleonai

    Kiek Lietuvos rinkėjai politiškai subrendo nuo 1990-ųjų vasario 24-osios, kai išsirinkome nepriklausomybę atkūrusį parlamentą, paaiškės jau po septynių su trupučiu mėnesio. Tačiau ligšioliniai rinkimai rodo, kad politi&s...

    10
  • Žvirbliai rankoje
    Žvirbliai rankoje

    Kurortinė Malta – 14, nykštukinis Gibraltaras – 12, atšiauriosios Farerų salos – 10, mikroskopinis San Marinas – 8, o Lietuva – vos 6. Tai ne "Eurovizijos" balų pasiskirstymas populiariame dainų konkurs...

    2
  • Milžinų paunksmėje: tarp Kauno ir Klaipėdos paskirstyta būtis
    Milžinų paunksmėje: tarp Kauno ir Klaipėdos paskirstyta būtis

    Pirmiausia turime kalbėti apie galimybes būti, vėliau – apie galimybes kurti ir galiausiai – apie galimybes ieškoti gyvenimo prasmės. Paradoksalu, tačiau meilė išminčiai paprastai sunkiai būdavo atskiriama nuo kultūros, o tai...

    3
  • „Tour de France“ prasideda
    „Tour de France“ prasideda

    Legenda byloja, jog Trečiojo reicho invazija į vakarines žemes prasidėjo 1940 m. gegužės 10 d. 5 val. 35 min. Tuo metu sklandė kalbos, kad britų ekspedicinio korpuso remiama Prancūzijos armija yra galingiausia pasaulyje, tad naujo, sandoriu su sovieta...

    11
  • Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?
    Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?

    Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos,...

Daugiau straipsnių