Nuostabos dovana

Prieš kelias savaites Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gediminas Jankus vieno iš dienraščių žurnalistams skambiai pareiškė, kad programos „Kaunas 2022“ renginių vadybininkai ir organizatoriai ignoruoja vietinius rašytojus, poetus ir suteikia galimybę pažinti pasaulinio meno žvaigždžių kūrybą, kuri, pasak G.Jankaus, neturi jokios išliekamosios vertės.

Iš tiesų, šiais metais Kaune vykstantys meno renginiai įgalina svarstyti dvejopai: viena vertus, pritarti programos „Kaunas 2022“ kritikai, ar esame tokie maži ir niekingi, kad neturime, ką parodyti miesto žmonėms ir svečiams, kita vertus, ar mus ištiko provincialumo diagnozė, reiškianti, kad pripažįstame tik savą, artimą meną ir lengvai nurašome tai, kas vyksta Europoje, Amerikoje ir visame pasaulyje. Šios dvi nuostatos ir klausimai, nors ir yra priešingi, šiandienėje tikrovėje paradoksaliai byloja tarpusavio vienybę: nei pasaulinis menas nuneigia kauniečių kūrėjų nuopelnus, nei tos planetos masto žvaigždės paverčia mus gūdžia provincija. Mūsų laikais sklaidos galimybės ir technologijų raida Kauno rašytojus ir žymius Europos, Amerikos menininkus sulygina – dabar kiekvienas jau tikrai yra laisvas kurti ir supažindinti su savo darbais publiką. Programos „Kaunas 2022“ pasirinkimas neįtraukti į renginių programas kauniečių rašytojų rodo ir jų neretai stagnacinį charakterį, ir galimus kultūros sostinės vadybininkų nevisavertiškumo kompleksus, pagal kuriuos tiesiog būtina pasikviesti į Kauną kuo labiau išgarsėjusius menininkus.

Rugsėjo pradžioje Kauno paveikslų galerijoje atidaryta Amerikoje gyvenančios ir kuriančios „Fluxus“ menininkės Yoko Ono paroda, būdama retrospektyvinė, aiškiai liudija išliekamąją vertę. Ją lemia Y.Ono pasirinktų temų universalumas: laisvė, karo grėsmė, istoriškumas ir laikinumas ir, pagaliau, visos tikrovės tvarumas. Y.Ono ir jos kolegų darbai yra ir bus svarbūs tol, kol pasaulyje egzistuos žmonės, kurie linkę konfliktuoti, elgtis ir spręsti sudėtingas problemas agresijos būdu ir kelti kitiems grėsmę. Pripažinta kūrėja savo artefaktais žiūrovui atskleidžia laisvės efemeriją – ji begali būti laikina ir trapi. Daugelį parodoje Kaune eksponuojamų kūrinių Y.Ono sukūrė dar esant gyvam vyrui Johnui Lennonui. Menininkų pora XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš Vietnamo karą. Šiandien viso pasaulio dėmesys nukreiptas į Ukrainą, Afganistaną ir kitas mūsų dienų karų šalis.

Kaip visiška aktualija aptariamoje parodoje gali atrodyti ir plėtojama atminties tema, provokuojanti žiūrovą klausti, ką mes atsimename ir ką pamirštame. Y.Ono triumfuodama, bet ne narcistiškai sako, kad ir Vakarų, ir Rytų pasaulis tikrai atsimena „Fluxus“, gimusį praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugybė eksponatų, kurių pavidalas yra rašomąja mašinėle spausdintos „Fluxus“ performansų instrukcijos, įgavo poezijos statusą. Y.Ono gana radikaliai publiką priverčia susidurti su dilema: kas svarbiau: karai ar eilėraščiai? Pasaulyje, kuris nelinkęs prisiminti praeities, kūrėja, pradėdama nuo savęs, ragina pirmiau atsiminti meno, o ne politinę ar geografinę istoriją.

Pacifizmo ir memorijos temos pasaulinio masto figūrai beveik garantuotai užtikrina pripažinimą, tačiau svarbiausia Y.Ono parodoje yra ne meno sociologijos klausimai, kuriais žiūrovai sprendžia, ko verta eksponuojama kūryba, ir net ne amžinieji žmonijos kazusai, o tai, ar iš parodos išeinama bent kartą nuoširdžiai nustebus. Poveikis, šių eilučių autoriaus patirtas Kauno paveikslų galerijoje, visiškai netikėtai išvydus instaliaciją su kareivių šalmais, Y.Ono grąžina į senovės Graikijos laikų meno ir filosofijos pradžią, kurioje ypatinga reikšmė buvo teikiama dviem meno kūrinio ir žiūrovo santykio ypatybėms: nuostabai ir gebėjimui klausti. Kai kauniečiams pristatoma į istoriją nueinanti, bet dar beveik šiuolaikinė kūryba, kurios šaknų randame Antikoje, jokių abejonių dėl tokio meno vertinimo ir statuso nelabai gali būti, nebent pripažintume, kad nesame Vakarų šalis. Savikritiškai turime sutikti, kad ne visi meno darbai yra tuo pat metu ir šių dienų reiškiniai, ir civilizacines šaknis pasiekiantys daiktai. Atmintį ir įvairovę neigiančiose dabartinėse visuomenėse toks menas vis dar yra nepatogus, išmušantis ir žiūrovus, ir institucijas iš neretai niekingų šios dienos reikalų ir mūsų akyse virstantis klasika. Žinoma, ne visos programos „Kaunas 2022“ iniciatyvos ir renginiai yra vienodo ir tolygaus lygmens, tačiau kai kurie įvykiai žymi slinktis ne vien Kauno, bet ir Lietuvos kultūrinio mąstymo plotmėje, apimančioje ir meninį ugdymą, ir meno teoriją, ir istoriją, ir profesionalią kritiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kuo durniau --tuo graziau

kuo durniau --tuo graziau  portretas
o jei tai daro ,,,,zymus,,,, zmones tuomet debilizmas tampa ---dangiskaja mana.....kury kaip mat aprasys ,,,zymus ,,, lietuvos ---Ciceliai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Perspėjimas lietuviams
    Perspėjimas lietuviams

    Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...

  • Rakštis Vovos pasturgalyje
    Rakštis Vovos pasturgalyje

    Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...

    5
  • Motiejuko ugdymas
    Motiejuko ugdymas

    Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...

    3
  • Pasirinkimo laisvė
    Pasirinkimo laisvė

    Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...

    1
  • Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?
    Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

    Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...

  • Kur mūsų valstybės lyderis?
    Kur mūsų valstybės lyderis?

    Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...

    8
  • Žvaigžės įpareigoja
    Žvaigžės įpareigoja

    Kultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    15
  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    6
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    13
Daugiau straipsnių