Būta, aišku, ir daugiau panašiai apnuogintų vietų, papuošusių kitų viešnių amplua. Tačiau iš esmės tai toli gražu vis tiek nebuvo tokia ekstravagancijos šventė, kokiomis švenčiamas gyvenimas Vakaruose. Tai veikiau tokių iškilmių utopija. Pakaktų prisiminti Marilyn Mansono vizitą į realių, o ne išstenėtų muzikos žvaigždžių šventę, kai jis atkako su mergina, apnuoginta gakta. Arba šį sekmadienį vykusius „Grammy“ apdovanojimus ir K. Westą bei jo sutuoktinę B. Censori visai be jokių apatinių.

Per 35 laisvės metus šito dar neišmokome: popartas juda į priekį vangiai, tarsi puse kojos – esame šalis, kurioje neprigijo nei „Playboy“, nei „MTV“.

Principas – tikrai amerikietiškas: jei šokiruoti, tai šokiruoti iš esmės, o ne užsiimti negrabiomis šio radikalaus veiksmo imitacijomis. Per 35 laisvės metus šito dar neišmokome: popartas juda į priekį vangiai, tarsi puse kojos – esame šalis, kurioje neprigijo nei „Playboy“, nei „MTV“. Mat mums artimesnės yra dainuoti verčiančios povilaitiškosios chromosomos, dramatizmą imituojantys šablonai arba tiesiog bet ką scenoje atrajojantys epigonai. Jei iki šiol vis gaminame šveplą muzikinį turinį, tai nors vizualine ekstravagancija galima buvo prisišlieti prie Vakarų Europos, jeigu iki JAV mums per toli. Vis dar esame ne aukščiausios rūšies – kažkokia blyškuma tarp Senojo žemyno ir sovietų.

P. S. Užtat Seime vietoj darbų vyksta tikras bordelis, kokio dar nebuvo, – celiulitinis kliedesių festivalis, kurį jau galima vadinti atviru kenkimu valstybei.