Smagi žinia naujakrikštui, kuris tik per žingsnį buvo neišvelėtas iš pagrindinės savo darbovietės dėl valdinių vakarėlių Dauningo gatvėje per patį karantiną.

Tad šis kad ir simbolinis įšventinimas buvo kur kas malonesnis, nei Rusijos diplomatų vado S.Lavrovo skraidymai, kai tas net pas savo draugus serbus negalėjo atvykti žmoniškai, vakarietiškai, civilizuotai (ir kas gi dėl to kaltas?).

Tiesiog Serbijos kaimynės atsisakė praleisti jo lėktuvą per savo oro erdvę. Bet diplomatas nebūtų diplomatas – neleido pro duris, teko pabandyti pro langą. Bet dėl to jis buvo priverstas belstis iki Turkijos, kur vis dar yra priimamas, ir kur dvi dienas derėsis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, tarsi ne jis pats ir jo Kremliaus bendrai būtų dėl to įstrigimo kalti.

Bandoma įbrukti, kad Vakaruose interesas karu stipriai slopstąs.

Ir kaip neįtikėti savo teisumu, kai dar ir turkai antrina, jog Rusija teisėtai reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas mainais į Maskvos pagalbą dėl tų Ukrainoje įšaldytų grūdų badaujančiai Afrikai?

Tik iš kur toks Maskvos kilnumas? Tiesa, jis demonstruojamas jau kokią savaitę, bet realiai kol kas keičiamasi tik žuvusiųjų kūnais, o apie gyvuosius belaisvius – slogi tyla.

Ypač apie tuos pustrečio tūkstančio iš "Azovstal". Labai jau kai kam norėtųsi viešos egzekucijos. Tad šis klausimas lig šiol suveltas ir labai skausmingas.

O tuomet "per aplinkui" bandoma įbrukti, kad Vakaruose interesas karu stipriai slopstąs, esą net Karibų pirato J.Deppo ir jo eksžmonos teismu domimasi gal 20 kartų labiau, nei žudomais ir kankinamais Ukrainos piliečiais.

Ir net buvusi Vokietijos kanclerė A.Merkel, iki Armagedono glaudžiai santykiavusi su Maskva, tvirtino neturinti dėl ko atsiprašinėti karo aukų artimųjų. Esą ji nebuvo jokia naivuolė, tik jos diplomatija štai ėmė ir nesuveikė.