- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tautiečių galvų.
„Siųsime į „Euroviziją“ lietuvišką dainą?!“ – dar neseniai purkštavo skeptikai, po antradienio pusfinalio pritilę. Kokiems reikia būti kompleksuotiems, kad išvis kiltų toks klausimas? O gal – nemylintiems savo kalbos ir besigėdijantiems jos? Lietuviška daina pirmąkart pateko į finalą. Beveik 200 mln. žmonių visame pasaulyje šiandien išgirs melodingą lietuvių kalbą reprezentuojančią dainą – vien todėl laimėjome! Bet mums juk viskas blogai. Italų populiariosios kultūros ir mados žurnalas titulavo Monikos Liu stilių kaip rafinuočiausią, o mūsų sofos kritikai postringavo, kad „reikia normalios suknelės“... Įsiminti žavesiu – irgi laimėjimas. Bene pusė šalių, „Eurovizijos“ dalyvių, nėra nė karto pelnę laimėtojo titulo, tačiau mums tai temdo saulę. Reikia laimėjimo? Prašome: pirmojo pusfinalio metu oficialiame „Eurovizijos“ feisbuko puslapyje Ukraina ir Lietuva sulaukė daugiausia internautų palaikymo ir simpatijų. Daugiau nei šešių dešimtmečių istoriją skaičiuojanti „Eurovizija“ – tarsi barometras, parodantis ne tik muzikines, kultūrines, bet ir politines tendencijas. Pastaruoju metu – dar ir apnuoginantis žmogaus sielą, pakrapštantis žaizdas ir muzikos kalba paklausiantis, kas yra šių dienų žmogus, koks jis. Tie, kurie išdidžiai atsako neskiriantys laiko tokiems niekams, primena „Santa Barbaros“ televizinius laikus: visi tuomet dievagojosi nežiūrintys serialo, bet kiekvienas žinojo jo turinį. Pernai „Eurovizijos“ finalą žiūrėjo kas trečias lietuvis. Rūpi mums „Eurovizija“. Ir nevaidinkime esą aukščiau „to kičo“, „tos banalybės“. „Tas kičas“ žiūrimumu nusileidžia tik olimpiadai. „Ta banalybė“ sujungė netgi žemynus – prie europiečių noriai prisišliejo australai, o amerikiečiai šiemet patys surengė savo „Euroviziją“. Muzika, juolab populiarioji, nėra nei varžybos, nei konkursas – tai emocija. Gera – o tokių pastaruoju metu labai trūko. Tad leiskimės į ją šįvakar!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Sunkvežimių eilė link Medin...
-
Vilniaus oro uoste uždarytas ...
-
Protesto akcija Žemuosiuose ...
-
Grupės „69 danguje“ konce...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Su šiluma plūsteli ir stambi...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
Pavežėjų patikrinimas...
-
Lietuvos narystės Europos S...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui3Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą3Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
