Mokslininkės išradimas gali pakeisti požiūrį į paveldo suvokimą

  • Teksto dydis:

Kauno tarpukario modernizmo architektūra šiandien vertinama kaip vienas iš miesto išskirtinumų, tačiau taip buvo ne visada. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Huriye Armağan Doğan, apskritai pasaulyje modernizmo epochos architektūra ne visada suvokiama kaip paveldas, ypač jei trūksta architektūros žinių ar suvokimo apie šį laikotarpį.

Siekdama nustatyti, kaip susiformuoja visuomenės požiūris į tai, kokie pastatai laikytini paveldu, H.A.Doğan siūlo naują požiūrį, grįstą žvilgsnio sekimo technologija. Eksperimento, kurio metu dalyviai buvo prašomi žiūrėti į Kauno ir Ankaros architektūros objektų fotografijas, buvo fiksuojama, kokios architektūros ypatybės ar bruožai turi įtakos tam tikriems objektams, kaip kultūros paveldui, vertinti.

Remdamasi eksperimento rezultatais, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre dirbanti tyrėja H.A.Doğan pasiūlė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastatų paveldą. Šis modelis galėtų būti naudingas formuojant su architektūros paveldo išsaugojimu susijusias gaires ir veiksmų planą.

Žvilgsnio sekimas

Pasak iš Turkijos kilusios KTU mokslininkės, žvilgsnio sekimo technologija paprastai naudojama rinkodaros ir elgesio tyrimuose, ypač vertinant vartotojų pasirinkimų prioritetus. Šis metodas pagrįstas dviejų kamerų įrašais: pirmoji fiksuoja, kur žmonės žiūri, o antroji – akių judėjimą.

Naudojantis šiuo metodu galima sekti, kuri vaizdinė detalė patraukė žmogaus dėmesį, kai jie renkasi ir vertina vieną ar kitą objektą.

„Taigi, man kilo mintis: kodėl gi nepasinaudojus tuo pačiu principu norint suprasti, kaip žmonės vertina kultūros paveldą?“ – aiškina H.A.Doğan.

Modernistinės architektūros tyrimas Turkijos sostinėje Ankaroje ir Kaune atskleidė, kad žmonių sprendimus veikia septyni rodikliai: ornamentai, medžiagos, linijos, spalvos, patina, išraiškingi architektūros elementai ir pastato pakeitimai vėlesniu laikotarpiu.

Kuo daugiau žinių

Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas.

Tyrėja teigia, kad kultūros paveldo vertinimas neatsiejamas nuo prisiminimų ir asociacijų. Remiantis suvokimo teorijomis, kai žmonės ką nors pamato pirmą kartą, tam objektui vertinti jie naudoja savo ankstesnes žinias. Pavyzdžiui, pasak KTU mokslininkės, ornamentai daro didžiausią įtaką vertinant pastatą kaip paveldą, nes šie elementai yra glaudžiai susiję su konkrečiais architektūros etapais, istorija.

„Dažnai manoma, kad ornamentai laikomi tik dekoratyviniu elementu, tačiau tinkamai naudojami jie atspindi visuomenės tapatybę ir prisiminimus bei vietą“, – sako dr. H.A.Doğan.

Anot tyrėjos, tradicinės medžiagos, patamsėjusios metalinės detalės, vertikalios linijos, išraiškingi architektūros elementai, tokie kaip frontonai ar bokšteliai, žmonėms sukuria įspūdį, kad pastatas gali būti paveldo objektas. Tai susiję su kultūriniais prisiminimais arba išankstinėmis žiniomis apie tai, kas gali būti paveldas. H.A.Doğan taip pat pabrėžia, kad priestatai ar pastatų pakeitimai, kuriuose naudojamos šiuolaikinės medžiagos, neigiamai veikia žmonių suvokimą.

Mokslininkė daro išvadą, kad tam, jog statinys būtų suvoktas kaip paveldas, visuomenei reikia pateikti atitinkamos informacijos, kuri padėtų gilinti žinias apie architektūros paveldo vertinimą globaliame kontekste.

Vertina selektyviai

H.A.Doğan šią temą nagrinėjo savo daktaro disertacijoje, už kurią pelnė Baltijos universitetų programos (BUP) doktorantūros apdovanojimą už geriausią daktaro disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.

„Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas. Džiaugiuosi, kad savo tyrimu prisidėjau prie skaitmeninių metodų ir biometrinių matavimų vystymo humanitariniuose moksluose – metodų, kurie paveldo studijose nėra plačiai naudojami“, – sako KTU mokslininkė.

Tyrimo metu atskleistos žinios galėtų padėti architektams ir institucijoms rengiant kultūros paveldo išsaugojimo strategijas. Remdamasi tyrimo rezultatais, KTU mokslininkė taip pat sukūrė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastato paveldo potencialą.

„Užaugau apsupta paveldo objektų ir pastatų, jie visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis. Vis dėlto ilgainiui pastebėjau, kad nors paveldo pastatai yra svarbūs man, kiti žmonės neretai juos vertina selektyviai, o architektūrinių paveldo statinių aplinka jiems tik sudaro foną, o ne atsiduria dėmesio centre“, – teigia H.A.Doğan.

Ji teigia, kad ateityje, lavinant dirbtinį intelektą, modelio skaičiavimai galės būti automatizuoti.

Kauno analizė

H.A.Doğan šia tema atliko ne vieną tyrimą. Jų metu mokslininkė daugiausia dirbo su Kauno modernizmo paveldo pastatų, kuriuos miestas pristatė paraiškoje, skirtoje UNESCO pasaulio paveldo vardui gauti, atvaizdais.

Nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ Pasaulio paveldo centrui buvo pateikta dar 2021 m. sausį, o šių metų birželio–liepos mėnesiais paaiškės, ar Kauno modernizmas taps penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Paraiškoje nominuojama teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio seniūnijas, kuriose vieni iš svarbiausių objektų – KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija, kurioje šiandien įsikūręs KTU Cheminės technologijos fakultetas, ir daugelis kitų. Šie pastatai puoselėja autentišką interjerą, yra išsaugoję modernizmo architektūros fragmentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nežinau,niekada nebuvo namas Žaliakalnyje,kuriame gyvenu ,priskirtas paveldui ,dabar nori jį priskirti.Nieko jis yra neįpatingas, nėra jokių įpatingų senovinių architektūrinių detalių, mūriniame namo fasade.Keista ,niekada nebuvo paminklosaugos objektas,dabar pasidarė juo.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
Daugiau straipsnių