Negalima ir nereikia lyginti emocijų skalės, tačiau pirmą kartą Raseinių rajone pamačiusi atminimo memorialą išnykusiems kaimams patyriau sukrėtimą. Milžiniški lauko rieduliai vienoje vietoje – tarsi kapinynas, ant kiekvieno – į nebūtį išėjusio kaimo pavadinimas. 1959–1989 m. iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5 600 kaimų pavadinimų. Per pastarąjį laikotarpį – 4 tūkst. kaimų. Tos tirpstančios Lietuvos atminimui skirtų ženklų yra kiekviename rajone: iš gyvenimo ir žemėlapio išnykusius kaimus primena lauko rieduliai, akmenų alėjos, koplytstulpiai, suoliukai, parkai.
Dabar jau reikėtų rengti ekspedicijas "Misija – Lietuvos kaimas".
Ruošiantis paminėti 100-ąsias valstybės metines, Pasvalio krašto žmonės nerimavo: nepakanka įprastų atminimo ženklų, juk kartu su buvusiais kaimais prarandami ir dideli mūsų tautos istorijos, kultūros, tapatybės klodai. Pasvaliečiai kreipėsi į Seimą, sostinėje surengta konferencija-forumas šia tema. Buvo daug pranešimų, žinoma, konstatuota: išnykę kaimai – svarbi mūsų tautos paveldo dalis, kurią reikia išsaugoti. Ir ką?
Jei išties norime ateinančioms kartoms išsaugoti tuose kaimuose gyvenusių žmonių vardus, likimus, reikalingas bendras darbas – misija. Nesunku išnykusius kaimus įamžinti gyvenviečių gatvių pavadinimuose: tereikia, kad savivaldybės, užuot klonavusios Alyvų, Rožių, Parko ir kitus unifikuotus pavadinimus, prisimintų gražius savo krašto išnykusių kaimų vietovardžius. O štai sukurti interaktyvų žemėlapį, kuriame būtų sužymėti visi išnykę kaimai, ir, paspaudus ant vieno iš kaimų, būtų galima sužinoti jo istoriją, žmonių likimus, buvusių gyventojų prisiminimus, – milžiniškas darbas. Ar imsimės?
Naujausi komentarai