Mintys iš Talino apie Babčenką, istoriją ir žurnalistiką

Talinas – gera vieta diskutuoti apie istoriją. Šiuolaikinė Estijos respublika, atsikūrusi 1991 metais, išsaugojo glaudžius ryšius su savo tarpukario pirmtake.

Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus. Kitoje miesto pusėje esančiose karių kapinėse amžino poilsio vietą rado sovietų, estų, vokiečių ir britų kariai – kaip ir „Alioša“, paminklas nežinomam sovietų kareiviui. Jo perkėlimas į šias kapines iš Talino centro 2007 metais išprovokavo riaušes ir pirmąją pasaulyje valstybės prieš kitą valstybę įvykdytą kibernetinę ataką.

Konferencijos diskusijų temos buvo įvairios, pradedant susimąstyti skatinančiais abstrakčiais pasvarstymais, baigiant kontroversiškais praktiniais reikalais. Žurnalistika yra pirminis istorijos juodraštis, todėl gluminantys įvykiai, susiję su žurnalisto Arkadijaus Babčenkos inscenizuota mirtimi Ukrainoje, buvo gyvai aptarinėjami. Didžiosios daugumos dalyvių nuotaikos buvo proukrainietiškos: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid didelę dalį savo įžanginės kalbos skyrė šios šalies aktyviai pilietinei visuomenei girti ir ragino užsieniečius palaikyti Kijevo pastangas atremti Rusijos agresiją. Vėliau ji dalyvavo viename žaibiškame sambūryje, kuriuo demonstruotas palaikymas ukrainiečių politiniams kaliniams Rusijoje.

Tačiau daugeliui taip pat atrodė, kad Babčenkos afera yra sunkiai pateisinama. Kaip pasakė vienas dalyvis iš Ukrainos, apsimesti mirusiu siekiant sučiupti žudiką (ir užkirsti kelią tolesnėms mirtims) yra viena. Klaidinančios informacijos sąmoningą sklaidą palaikyti sunkiau. Ukrainos valdžia dėl pono Babčenkos mirties nedelsdama ir tiesiogiai apkaltino Rusiją. Neabejotina, jog tai buvo viliojantis pasirinkimas, žinant Rusijos piktavališkų veiksmų ir slapto kenkimo istoriją. Tačiau tai sumenkino šios gudrybės operatyvinę sėkmę.

Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė.

Žurnalistai dabar, o vėliau – istorikai mėgins visa tai suprasti. Kai kuriems svarbi naujiena – kad SBU, prieštaringai vertinama Ukrainos žvalgybos tarnyba, galiausiai ėmėsi saugoti žurnalistus, patiriančius didelių pavojų.

Kiti, pavyzdžiui, emigravęs rusų aktyvistas Garis Kasparovas, sako, kad Ukrainos valdžia be reikalo kritikuojama už šią „keistą apgaulę“, nes Rusijos tarnyboms užsiimti žudymais ir bauginimais yra įprasta.

Kritikai pateikia kitokių argumentų. Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė. Ji gali būti susijusi su verslo ir politine konkurencija; Rusijos valstybės vaidmuo nebuvo įrodytas.

Šia prasme Babčenkos byla yra mikrokosmosas, atspindintis platesnius ginčus dėl tolimesnės praeities. Svarbiausia – ne nustatyti, kas teisus ir kas klysta, o turėti galimybę laisvai apie tai diskutuoti. Rusijoje šios galimybės nėra – nei susiduriant su kasdieniais Kremliaus nusižengimais, nei su šios šalies pastangomis paversti istoriją ginklu ir pridengti praeities nusikaltimus imperialistine pompastika.

Toks požiūris į istoriją yra pačių susikurtas kalėjimas. Viena iš Talino konferencijos temų buvo „Kam priklauso istorija?“, bet šios sekcijos dalyviai argumentavo, kad toks klausimas neteisingas iš principo. Istorija priklauso mums. Mūsų gebėjimą ją suprasti ribojamas tik mūsų protų energija. Dar daugiau, tai lemia mūsų gyvenimą. Pasak vieno iš pranešėjų, dabartis yra mūsų patirties (ir kaip ją vertiname) bei mūsų lūkesčių derinys.

Praeitis savo ruožtu nėra iškalta akmens plokštėse, kad jos reikėtų mokytis ir ją garbinti. Nauji faktai, argumentai ir vertinimai lemia, kad ji nuolat yra peržiūrima. Kremliaus polemikai dažnai sako, kad Rusijos kritikai mėgina „perrašyti istoriją“ – pavyzdžiui, keldami klausimus dėl Sovietų Sąjungos vaidmens prieš Antrąjį pasaulinį karą, jo metu ir jam pasibaigus. Tačiau, kaip pastebėjo vienas konferencijos pranešėjų, „būtent tai ir yra istorikų darbas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
Daugiau straipsnių