Mesijas atvyks dviračiu

Gazos Ruože vėl sproginėja bombos, o saugiuose Vakarų miestuose nenutrūkdama aidi gaili visuomenininkų rauda. Dėl Palestinos vaikų ašaras lieja kairieji, dešinieji, autoritarai, demokratai, veganai, intelektualai, progresyvieji jaunuoliai ir kėgliais žongliruojančios merginos, kurių gaktas palytėjo raudonas kūjo ir pjautuvo ženklas.

Visų jų ašaros intensyviai kapsi viena po kitos ir, sudrėkinusios vasaros saulės įkaitintą asfaltą, įsilieja į sraunią upę, kuri tarsi Jordanas teka pasąmonės klodais, savyje nešdama emocinio šantažo dumblą. Romos katalikų popiežius kremtasi, pasaulio popmuzikos garsenybės kažką burba, o rūsti it neandartalietis Greta Thunberg (2003) grėsmingai tyli.

Tik nedaugelis šių visuomenininkų pamena faktą, kad Palestina yra ne valstybės, o regiono pavadinimas, ir dar mažiau jų geba atgaivinti prisiminimus iš laikų, kai į Klermono miestelį buvo atvykęs Romos katalikų popiežius Urbonas II (1035–1099).

Manoma, kad tada buvo kitokie laikai. Tada žmonės buvo empatiškesni. Jie nevergavo materializmui ir šiuolaikinei vartotojiškai visuomenei. Galima tik įsivaizduoti, kaip užlipęs ant pakylos popiežius nutaisė taurią G.Thunberg veido išraišką ir jautriu, dėl klimato kaitos nerimaujančio Elono Musko (1971) balsu kreipėsi į susirinkusius brolius ir seseris.

Jis jiems pasakojo apie siaubingus kankinimus, kuriuos neva tuo metu teko patirti Palestinos ir kitiems Artimųjų Rytų krikščionims. Šį savo gandais grįstą pamokslą Urbonas II veikiausiai iliustravo didingais rankų mostais, kurie jo kalbą padarė dar įtaigesnę.

Šventojo Tėvo klausantys broliai ir seserys galėjo tik krūpčioti it "Facebook" vartotojai, žiūrintys George‘o Floydo (1973–2020) smaugimo vaizdo įrašą, kai Urbonas II jiems pasakojo apie ant kuolų sukabintas žarnas, kurias iš dievobaimingų krikščionių kūnų išnarstė netikėliai.

Mirus Romos vasalui Erodui Didžiajam (72–4 m. pr. Kr.), Palestinoje prasidėjo neramios dienos. Teritorijos buvo padalytos mirusio monarcho sūnums. Žemesnieji visuomenės sluoksniai ir dalis dvasininkų luomo atstovų nebuvo itin patenkinti Erodo ir romėnų valdymu. Tarp regiono gyventojų ėmė plisti maištingos nuotaikos, kuriose susipynė pasaulietiškas nacionalizmas ir dangiškojo išganymo laukimo lūkesčiai.

Tikėtasi, kad į Palestiną greitai atklys aukštesniųjų jėgų pasiuntinys, kuris išvys iš regiono užkariautojus ir įtvirtins Žemės planetoje Dangiškąją tvarką. Įvairios sektos savaip interpretavo ir aiškino judaizmo dogmas, o po kaimus klajojantys ekscentriški keistuoliai demonstravo ligonių gydymą prisilietimu ir kitus dieviškosios apvaizdos įrodymus.

Manoma, kad būtent tuo metu savo dogmas regione ėmė skelbti Jėzumi Nazariečiu (4 m. pr. Kr.–30 arba 33 m. po Kr.) vadinamas žmogus. Anot Naujojo Testamento autorių, savaip judaizmą interpretavęs Jėzus metė iššūkį semitų dvasiniam elitui ir Romos valdžiai bei buvo pasmerktas mirčiai ant kryžiaus.

Vėliau Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, tuo patvirtindamas savo dangiškąją kilmę. Judėjai nepripažino jo pranašo statuso, o Romos imperijos valdžia vėliau pradėjo persekioti krikščionimis vadinamus Jėzaus pasekėjus.

66 m. Judėjoje prasidėjo semitų sukilimas, kurį numalšinti teikėsi paties imperatoriaus Vespasiano (9–79 m.) sūnus Titas (39–81 m.). 70 mūsų eros metais Romos legionieriai užėmė Jeruzalę. Po dvejų ar trejų metų romėnai apgulė Masados tvirtovę, kurioje su šeimomis užsidarė paskutinės maištininkų pajėgos.

Sklandė kalbos, kad ši tvirtovė nepaimama, tačiau sikarijais (durklais ginkluoti žmonės) vadinti sukilėliai buvo įpratę kariauti partizaninį karą. Ilgai apgulčiai bei kovai su profesionalesnėmis ir geriau pasirengusiomis romėnų pajėgomis jie nebuvo pasiruošę. Sikarijų ir jų šeimų laukė vergovė, nukryžiavimas arba laukinio žvėries skrandis. Nuo šio likimo sukilėlius skyrė tik laikas. O jis vis labiau seko.

"Verčiau mirsime nei vergausime", – vieną vakarą ėmė šaukti sukilėliai, vieningai nusprendę, kad pozityviau yra nužudyti savo šeimų narius ir nusižudyti patiems, nei kęsti pažeminimą.

Pasakojimą apie kolektyvinės savižudybės aktą Masados tvirtovėje ateities kartoms paliko Romos korespondentas Juozapas Flavijus (37–100). Manoma, kad Masados skerdynes išgyveno bent dvi moterys ir penki vaikai, kuriuos vėliau apklausė Juozapas. Išgyvenusiųjų likimas nežinomas, o kai kurie iškasenų ekspertai, tyrinėję tvirtovę, abejoja šia įkvepiančia istorija.

132 m. Judėjoje prasidėjo dar vienas sukilimas. Šis maištas siejamas su paslaptingo veikėjo Simono ben Kosevah (žinoma tik jo mirties data 135 m.), vėliau pradėto vadinti Simonu bar Kokhba, veikla. Teigiama, kad iš pradžių jo žmonėms pavyko visiškai perimti Judėjos kontrolę. Dėl to Simoną kai kas netgi ėmė laikyti tikruoju Mesijumi.

Sukilimui numalšinti Romos valdžia nusiuntė milžiniškas pajėgas. Manoma, kad bado ir ligų lydimos žudynės pasiglemžė šimtus tūkstančių Palestinos čiabuvių gyvybių. Kai kas šio sukilimo malšinimą netgi vadina genocidu.

IV mūsų eros amžiaus pradžia buvo lemiama Jėzaus Nazariečio sekėjams. Nepaisant daugelį metų vykusio krikščionių persekiojimo, šio tikėjimo dogmos tapo priimtinos vis didesnei Romos imperijos visuomenės daliai. 313 m. imperatorius Konstantinas I (272–337) paskelbė ediktą, legalizuojantį krikščionybės išpažinimą.

Nuo tada vergų, vargšų ir atstumtųjų praktikuotas tikėjimas ėmė įgauti vis didesnę įtaką Romos visuomenės gyvenime, o į Rytų Romos imperijos zoną patekusi Palestina tapo svarbiu kraštu ne tik judėjams, bet ir krikščionims. Visame regione pradėta steigti maldos namus ir vienuolynus, o daugelį metų karų ir sukilimų alintas regionas dėl piligrimų turizmo pradėjo atsigauti.

VII mūsų eros amžiaus pradžioje Artimųjų Rytų regione atsirado dar vienas judaizmui giminingas tikėjimas – islamas. Pranašo Mahometo (570–632) sekėjai nevengė ginklo ir pasižymėjo neišsenkančia energija. VII a. ketvirtajame dešimtmetyje jie pradėjo skverbtis į Bizantijos imperijos valdytas Palestinos žemes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas

kaunas  portretas
Taip ,ir mano pastebejimas toks pat::nera religiju ==nera karu ...tos atsilike paziuros ,,suburencios i sektas bendruomenes tai atgyvena=smegenu pelesis

Kaunietis

Kaunietis portretas
Šiandien yra trys pagrindinės nesutarimų, karų priežastys: 1) religija 2) ideologija 3) turtai Žmonija dar nepasiekė tokio kultūros lygio, kad visus ginčus spręstų derybų keliu.

Supetr

Supetr portretas
Labai patiko pavadinimas, toks visai trenktas)))
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Keturi marksistai ir olandai
    Keturi marksistai ir olandai

    Žlugus Osmanų imperijai, Palestinos regioną pradėjo globoti Didžioji Britanija, o XIX a. pabaigoje prasidėjęs žydų grįžimas į kadaise protėvių valdytas žemes pasiekė naujas aukštumas. Beveik tuo pat metu Didžiojo karo (1914–1918) ...

    1
  • Amerika be konkurencijos?
    Amerika be konkurencijos?

    Šiandien prasideda Tokijo olimpinės žaidynės, bet jos lietuviams bus netikros. Juk koks lietuvis įsivaizduoja olimpiadą be mūsų krepšinio rinktinės. Bet iš tiesų net ir krepšinio gurmanams bus ką žiūrėti. ...

    1
  • Suprasti diktatorių
    Suprasti diktatorių

    Prieš kelerius metus ne viena proga rašiau ir kalbėjau apie tai, kad, Rusiją traktuojant kaip grėsmę Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei, būtina ne vien nekęsti didžiosios kaimyninės šalies, bet ir pabandyti rasti logi&scar...

  • Imigrantai: realybė baisesnė
    Imigrantai: realybė baisesnė

    Mano kaime baigia įrengti kotedžą. Ne taip seniai vieno kaimynų susibėgimo metu pajuokavau, kad kaip tik bus nekviestiems svečiams apgyvendinti. Beliks tik minaretą pastatyti. ...

    5
  • Drąsi Lietuvos pozicija nusipelnė palaikymo
    Drąsi Lietuvos pozicija nusipelnė palaikymo

    Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei did...

    12
  • Šantažo pradžiamokslis
    Šantažo pradžiamokslis

    Gudijos teroristas Nr. 1, savo įniršį sutelkęs į vakarinius kaimynus, vis neatlyžta. Tik jis nekaltas, ne nuo jo juk priklauso ta diagnozė, kuri ima staiga ir paūmėja. Mozaikinė psichopatija – ne juokas. Ypač, kai tavo valioje 9 mln. ne ...

    6
  • Ne tik dangus kaltas
    Ne tik dangus kaltas

    Kelios Vakarų Europos šalys, labiausiai – Vokietija, ką tik išgyveno dramatiškus potvynius. Dėl rekordinio kritulių kiekio patvinusios upės nusiaubė gyvenvietes, griovė tiltus, plovė kelius. Net ir kelis šimtus gyvento...

    2
  • Kažką valdžia supainiojo
    Kažką valdžia supainiojo

    Skiepijimas nuo COVID-19 pasiekė apogėjų. Vis mažiau ir mažiau piliečių ateina to išganingojo skiepo. Net reklama nepadeda. Tiesą pasakius, kokia ten reklama? Kažkoks, atrodo, Kazlauskas ragina būti sąmoningus. ...

    4
  • Kai valdo Žodyno pakomisė
    Kai valdo Žodyno pakomisė

    Lietuva visada buvo paradoksų ir kerinčio grotesko šalis. Štai praėjusią savaitę teismas vyruką nuteisė už tai, kad tas išsiliejo ant seksualinių menkumų rašydamas komentarus. Viename jų pavartojo dar visai neseniai buvus...

    14
  • Sporto saulėlydis
    Sporto saulėlydis

    Iki Tokijo olimpinių žaidynių lieka vos savaitė. Sulig kiekviena diena Hiracukoje, aklimatizacijos centre gausėja lietuvių gretos. Deja, šioje olimpiadoje jos bus rekordiškai mažos. Tokie pat turėtų būti ir mūsų lūkesčiai. ...

    1
Daugiau straipsnių