- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Ukraina, Sakartvelas, vėl Ukraina. Kiekvieną kartą, kai šiose posovietinėse valstybėse užvirdavo kova dėl pasirinkimo tarp Rytų ir Vakarų, skubėjome į įvykių sūkurį. Šiandien tą patį maga daryti ir Baltarusijoje. Juolab matant joje plevėsuojančias vėliavas su Vyčiu – gerokai artimesnių istorinių ryšių nei su ukrainiečiais ar kartvelais ženklą. Deklaruodami visokeriopą palaikymą, laikydami špygas už baltarusius (ta proga gal net pagaliau pradėję vadinti juos autentiškesniu gudų ir Gudijos vardu), turime labai aiškiai suvokti: šįkart viskas bus kiek kitaip.
Baltarusijos (Gudijos) situacija yra visiškai kitokia nei anksčiau minėtų valstybių. Čia nėra galingų oligarchų, kurie valdžios koridoriuose turėtų savų, permainomis suinteresuotų žmonių, resursų demokratinei opozicijai pastatyti ant kojų. Aleksandras Lukašenka, deja, labiau panašus į Vladimirą Putiną nei į eilinį afrikietiškojo tipo diktatorių – jo maloniai neišprašysi iš posto mainais už saugumo garantijas. Gudų tautinė savimonė, galinti būti atsvara prorusiškai politikai ir demokratinės ideologijos pagrindu, nepaisant vėliavų su Vytimi, dar silpnai išreikšta. Socialinė ir turtinė nelygybė čia nėra tokia aštri, kad žmonės ryžtųsi besąlygiškai konfrontacijai su valdžia. Apie tai byloja ir Lietuvoje paslaugas ar prekes įperkančių baltarusių srautas, ir rekordinis vienam gyventojui tenkančių Šengeno vizų skaičius, ir tokioje progresyvioje rinkoje kaip informacinių technologijų, baltarusiams tenkantis tikrai ne pats smulkiausias vaidmuo. Tokiomis sąlygomis revoliucijos, kokias mes įpratę stebėti patogiai įsitaisę prie televizorių, nevyksta. Ir laimei.
Tokiomis sąlygomis revoliucijos, kokias mes įpratę stebėti patogiai įsitaisę prie televizorių, nevyksta.
Jei norime daugeliu prasmių mums labai artimai tautai gerovės, galime tik spausti A.Lukašenkos režimą gerbti bent minimalius standartus, o sykiu padėti augti tenykštei pilietinei savimonei. Jai, kaip parodė net provincijos užkampiuose minias subūrusios, jokios politinės programos neturėjusios Svetlanos Cichanouskajos fenomenas, ne tiek daug tetrūksta. Baltarusijoje tikrai aušta nauja era, tik virsmai dar plika akimi nematomi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kaune – stipri medikų autom...
-
Spaudos konferencija apie prat...
-
Naujas Kalėjimų tarnybos vad...
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Japoniškas šokis „Tanabata...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas7Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
