Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A.Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Tai taip pat vienas iš pirmųjų A.Lukašenkos vizitų į Europos Sąjungos (ES) šalį po to, kai praėjusių metų spalį ES atšaukė nuo 2006 m. kovo 30 d. galiojusį draudimą Baltarusijos prezidentui ir kitiems aukštiems pareigūnams įvažiuoti į ES teritoriją.

Minėtas draudimas bei kitos priemonės, tokios kaip Baltarusijos valdžios atstovų banko sąskaitų užšaldymas ar politinio dialogo nutraukimas buvo taikomos  baudžiant Baltarusijos valdžią už rinkimų klastojimą, politinės opozicijos persekiojimą, kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Negalima nepastebėti tam tikrų teigiamų poslinkių Baltarusijoje: iš kalėjimų paleisti politiniai kaliniai, parlamento rinkimų kampanijos metu kiek laisviau galėjo reikštis opozicijos atstovai. Į šiuos poslinkius sureagavo ir ES, atnaujinusi politinius kontaktus su Baltarusijos valdžios atstovais, pakviesdama Baltarusiją dalyvauti ES Rytų partnerystės politikoje.

Su Baltarusija būtina bendradarbiauti visose srityse ir visais lygmenimis, ne tik su politinės opozicijos ar pilietinės visuomenės atstovais, bet ir su oficialiuoju Minsku. Tačiau bendradarbiavimas negali būti plėtojamas bet kokia kaina.

Esu įsitikinusi, kad Baltarusijos prezidentui viešint Lietuvoje turėtume aptarti bent tris svarbiausius dalykus.

Pirma: bendradarbiavimas ekonomikos, verslo, prekybos, energetikos srityse reikalingas ir naudingas abiem šalims. Jį gerokai palengvintų ir pastūmėtų pirmyn ekonominės reformos, ryžtingas verslo aplinkos gerinimas Baltarusijoje. Baltarusija turėtų daug ryžtingiau žengti ekonomikos liberalizavimo keliu. Valstybinių įmonių privatizavimas, kuriam vadovauja prezidentas A. Lukašenka, turėtų būti skaidrus ir vykdomas laikantis tarptautinių normų ir taisyklių.

Pareiškimai, kad privatizuojamų įmonių akcijos yra prezidento seife, tik dar kartą pademonstruoja, kad Baltarusijoje negalioja įstatymo viršenybės principas, kad prezidentas yra aukščiau įstatymo. Demokratiniame pasaulyje tokie dalykai nepriimtini ir nesuprantami. Be to, privataus kapitalo suvaržymai pirmiausiai kenkia pačios Baltarusijos žmonių gerovei, kadangi Baltarusijos nepasiekia užsienio investicijos, prarandamos potencialios darbo vietos, užkertamas kelias papildomoms verslo finansavimo galimybėms, Baltarusijos gaminiai praranda užsienio rinkas.

Antra: 2010 m. pabaigoje Baltarusijoje turėtų vykti prezidento ir vietos savivaldos rinkimai. Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos interesas - pasiekti, kad tie rinkimai atitiktų tarptautines normas ir standartus, būtų lygūs, laisvi ir sąžiningi. Būtent tokie rinkimai paskatintų daug platesnį ir efektyvesnį ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą visose srityse. Nereikia pamiršti, kad nors praėjusiuose parlamento rinkimuose ir buvo mažiau suvaržymų, dabartiniame parlamente vis dar nėra nė vieno opozicijos atstovo.

Trečia: Viktor Gončar, Anatolij Krasovskij, Dmitrij Zavadskij, Jurij Zacharenka - tai vardai, kurių neturėtų nutylėti Lietuvos vadovai Baltarusijos prezidento akivaizdoje. Rugsėjo 16-ąją sukaks lygiai dešimt metų, kai buvo pagrobti buvęs Baltarusijos vicepremjeras, parlamento vicepirmininkas, buvęs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktor Gončar, taip pat verslininkas Anatolij Krasovskij. Jų dingimo aplinkybės vis dar neištirtos, jų, taip pat ir televizijos operatoriaus D. Zavadskij, buvusio Vidaus reikalų ministro J. Zacharenkos likimai nežinomi, nusikaltimų vykdytojai ir užsakovai nenubausti.

Baltarusija ir Lietuva - kaimynės. Mus sieja istoriniai, kultūriniai, ekonominiai, pagaliau - giminystės ryšiai. Todėl Lietuva turėtų siekti sukurti palankesnes sąlygas šiems ryšiams plėtotis. Viena iš tokių priemonių - Šengeno vizų Baltarusijos piliečiams kainos sumažinimas. Šengeno viza, kainuojanti 60 eurų, daugeliui baltarusių - per brangus malonumas. Rusijos piliečiams Šengeno viza kainuoja perpus pigiau. Todėl Lietuva turėtų dėti visas pastangas ir įtikinti ES partnerius vizų kainas peržiūrėti. ES tikrai nenukentėtų, jei Baltarusijos piliečiai Šengeno vizas įsigytų už savikainą, tarkime, 5 eurus.

Kita vertus, politiniu lygiu turėtume laikytis principingos ir vertybėmis grįstos pozicijos. Šiuo metu yra per anksti ir būtų klaida Baltarusiją pripažinti legitimia ir visaverte ES partnere.