Kodėl nepadedama užgimti „Kaunas City“?

Savivaldybės indėlis lemiamas

Prisiminkime, kas atsitiko Vilniuje. Dešinysis Neries krantas užstatymu labai atsiliko nuo senojo Vilniaus kitapus upės. Dar sovietmečiu šio kranto užstatymo viziją parengė broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai kartu su kitais kolegomis. Neries krante atsirado Baltasis tiltas, "Lietuvos" viešbutis, centrinė universalinė parduotuvė, kiti svarbūs naujosios miesto centro dalies pastatai. Apie 2000-uosius, atsigaunant nepriklausomos Lietuvos ekonomikai, čia ėmė kurtis pirmieji stambesni verslo centrai Vilniuje. Tačiau didžiajam veiksmui pastūmėjo ne verslas, o savivaldybė.

2004 m. Vilniaus miesto savivaldybė persikėlė į naują pastatą toje upės pusėje, prieš tai pardavusi pastatus Gedimino prospekte. Taip savivaldybė gavo lėšų statyboms ir verslui suteikė galimybę kurtis Gedimino prospekte.

Tuometinės valdžios tikslas buvo ne tik viename pastate koncentruoti visus savivaldybės administracijos padalinius, bet ir vystyti naujas miesto teritorijas. Savivaldybės pastato atsiradimas sudarė sąlygas viso dešiniojo kranto plėtros etapui, kuris tęsiasi ir dabar.

Laimučio Brundzos nuotr.

Prospektas tapo "Lietuvos City"

Čia statyti pastatus buvo pakviestos trys didelės statybos kompanijos. Jos pradėjo prekybos centro, biurų pastato ir gyvenamojo namo statybas. Vėliau buvo sutvarkyta infrastruktūra, o buvusi Ukmergės gatvės atkarpa praplatinta ir pervardyta Konstitucijos prospektu, o investuotojai buvo toliau kviečiami vystyti šį kvartalą.

Susiformavęs Konstitucijos prospektas su jame įsikūrusiomis bankų būstinėmis tapo savotišku "Lietuvos City". Per dešimtmetį čia buvo investuota apie 400 mln. eurų. Žinoma, ne visus projektus pavyko įgyvendinti, užvirė diskusijos dėl metro, plėtrą stabdė ir automobilių spūstys. Procesas tęsiasi, šios teritorijos vystymas dar nėra iki galo funkciškai pabaigtas.

Šnipiškių laužynai dabar jau skaičiuoja paskutines savo dienas, nes ši vieta tapo populiariausiu rajonu tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir jaunų pirkėjų.

Deja, tenka konstatuoti faktą, kad M.K.Čiurlionio koncertų rūmai turėtų tapti kairiojo Nemuno kranto plėtros ašimi, tačiau šiuo klausimu nedaug padaryta.

Kaune postūmio nėra

O kaip Kaune? Vasario 25 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 2020 m. biudžetą. Deja, nors turėjome galimybę nesustoti ir pradėti į miesto plėtrą integruoti kairįjį Nemuno krantą, tai daryti buvo atsisakyta.

SBA grupė jau seniau yra pareiškusi apie planus kairiajame Nemuno krante statyti administracinės ir gyvenamosios paskirties pastatus. Neabejojama, kad ir kitiems nekilnojamojo turto vystytojams ši teritorija būtų patraukli. Abu Nemuno krantai galėtų būti, kaip dabar mėgstama sakyti, įveiklinami naujam miesto gyvenimui.

Tik ar tai supranta miesto valdančioji dauguma? Deja, tenka konstatuoti faktą, kad M.K.Čiurlionio koncertų rūmai turėtų tapti kairiojo Nemuno kranto plėtros ašimi, tačiau šiuo klausimu nedaug padaryta.

Gaila, nes pradžia buvo nebloga. 2017 m. buvo organizuotas architektūrinis konkursas, paskelbtas laimėtojas, yra idėjos, kurias galima įgyvendinti. Atrodytų, kad nėra ko laukti, kelias tik pirmyn, tačiau procesas sustojo. Kaip rodo Vilniaus pavyzdys, savivaldybės indėlis buvo lemiamas, vien verslo iniciatyvų nepakako.

Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė šių metų Kauno miesto biudžete numatyti 200 tūkst. eurų M.K.Čiurlionio koncertų rūmų techniniam projektui parengti. Deja, valdančioji dauguma pasiūlymą atmetė.

Tradiciškai turime konstatuoti, kad Kaune privatus verslas tampa flagmanu naujuose miesto plėtros horizontuose, o Kauno miesto savivaldybė nėra naujų miesto plėtros procesų iniciatorė.

O gal taip ir geriau, kad valdžia Kaune lieka nuošalyje ir netrukdo verslui? Aš manau, kad ne ir lieku prie minties, jog miesto savivaldybė turėtų padėti ir suteikti postūmį pirmyn.