K.Navakas: apie orą, mergaites ir Nemuno salą

Lipant į lėktuvą Barselonoje, termometras rodė plius trisdešimt. Po trijų valandų išlipus Vilniuje, buvo plius septyni, o grįžus į Kauną kambaryje (!) radome plius trylika. Na, taip, kaip čia neprisiminsi S.T.Kondrotą sakius, kad Lietuvos klimatas įžeidžia žmogaus orumą. Tiek jau to, nepatrauksim paskui Kondrotą į Kaliforniją, per porą dienų pripratom prie savų šiaurinių vėjų, be to, saulė iškišo būtosios prabangos likučius.

Nors lapai tebekrinta, o lauko kavinės kraustosi į vidų. Miestas pradės gyventi dar labiau vidinį gyvenimą nei ligi šiol.

Net nežinau, ką čia pasakyti apie garsiausią kriminalinę savaitės istoriją, tiek jau ji visur kur. Bet kokiu atveju mergaičių (kiek dar jų buvo?) man daug labiau gaila nei teisėjo su mersu. Žinoma, tokiu būdu vykdyti teisingumą gali tik Stallone, ir tik filmuose. Tačiau taip vykdyti teisingumą kaip istorijoje minimi teisėtvarkos organai, gali tik Kafka, ir tik knygose.

Realybėje tiek vienu, tiek kitu atveju turėtų būti kitaip. O jei kitaip nėra, vienas įvykis provokuoja kitą ir finalas pranoksta net filmus (neturiu galvoj "Moterų alėjos"). Įdomu tik, kad gana neaiškios prigimties verslininkas ir kovų be taisyklių specialistas iš pradžių bandė ieškoti teisybės civilizuotai.

O teisingumui turėję atstovauti sluoksniai ne tik įsuko pražūtingo veiksmo karuselę, bet ir nepasistengė jos stabdyti. Na, tragedija yra tragedija, tačiau ji tikrai prasidėjo ne tais dviem šūviais. Šūviai aiškiai girdisi, o kiek tokių tragedijų įvyksta tyliai ir siūlų galai suslapstomi dar tyliau?

Nesakau, kad tikrai įvyksta, tačiau pastarasis įvykis rodo, kad daug kas vyksta niekam nematant. Bet tiek jau to, tikėkimės, iš šios nelaimės kas nors išvadas padarys, o mes eime toliau.

Kaune vyksta svarbūs architektūros konkursai, nors kol kas vizijų ar strategijų lygmeniu, bet kada nors tai taps miesto dalimi. Pagaliau bus nugriautas "Raudonasis Spalis" (tik labai didelis humoristas galėjo pavadinti šią vienkartinę avalynę "Lituanica" (pastaroji juk irgi pakilo vieninteliam skrydžiui, nors paralelė siurrealistinė).

Finišo tiesiojoje - keturi drąsūs projektai, veik visi siūlantys sąsajas su upe ir parku. Gražu, seniai laikas. Gerai, kad ta upė ir parkas ne taip rūpi savivaldybei kaip Nemuno sala, nes gal jau būtų užstatyti. Savivaldybės rengiama gyventojų apklausa su nekorektiškai formuluojamu klausimu primena, kad ten bet kada gali išdygti kas tik nori - nuo viešbučių iki sraigtasparnio tupyklos.

Tačiau architektai jau skelbia salos urbanistinės idėjos konkursą, tad savivaldybė tikrai galėtų palaukti. O gal bijo, kad nebespės kažką prastumti? Ką čia gali žinoti, kai sprendžia paskubom ir nepasitarusi su specialistais. Panašiai visuomenės interesas buvo saugomas daug kur: nuo Dainų slėnio iki "Romuvos".

Dabar pastaroji prikeliama iš komos vienam geram festivaliui, mokant nuomą neaiškiam akcininkui (kodėl ne kontrolinio paketo turėtojui?) ir, vaivorykštės spalvomis švytint soliariumo iškabai, veikiausiai stebinančiai užsienio svečius. O greitai vėl nugrims į miegą, kaip daug kas šiame mieste. Išskyrus, žinoma, rudenį.