Kitoks žvilgsnis

Pagrindinės savaitės aktualijos vyko ne Kaune ir buvo svarbios net ir toliau savo nosies nematančiam piliečiui. Svarbiausia jų, be abejo, karas Gruzijoje. Rusų meška įgriuvo į gruzino vynuogyną "taikos daryti". Kaip ta meška ten rengėsi daryti taiką, kaip patys rusai sako, be puslitrio nesuprasi.

Na, pavažinėjo taikiais tankais, pabombardavo miestus taikiom bombom, o rusų purvasklaida visą laiką lyg į uodegą įkirpta rėkė, kad gruzinai puola tekini, tuoj ligi Maskvos nubėgs. Na, nebūtų taip liūdna ir tokia didelė tragedija - būtų tikrai juokinga. Rusų demagogija, regis, vešliausia pasauly. Sunku įsivaizduoti kitą tokią šalį, kur visi, nuo kiemsargio iki prezidento, gyvena kažkokioj pasakų senelio realybėj. Gruzinams, žinoma, nuo to ne lengviau, moralinė pergalė pareikalavo ir dar reikalauja daugybės aukų. Džiugu, kad kauniečiai kaip galėdami remia Gruziją. Įvyko keli mitingai bei automobilių akcija, palaistyta A.Karaliaus pilstomu gruzinišku vynu. Pažymėtina, jog visos akcijos inicijuotos Kauno gyventojų, o ne miesto valdžios.

Kita aktualija - olimpiada. Pražygiavo ekranuose mūsų komanda, su baltais šortais bei žaliais marškinėliais atrodžiusi lyg salotos lėkštutėse. Visi plačiom šypsenom, tik kažkodėl pirmose eilėse ėjo pusamžiai dėdės, o ne mūsų gražuolės lengvaatletės. Tiek to, svarbu ne gražiai praeiti, o laimėti. Štai čia jau sunkiau. Vieni iškrenta išsyk, kiti, nustebinę puikiais startais, vėliau irgi grįžta ant viešbučio kušetės. Jei taip ir toliau nieko nelaimėsime, gražiausias prisiminimas ir teliks šaunus pražygiavimas per atidarymą, kai visi buvo pilni jėgų, vilčių ir džiaugsmo, o vėliava Šaro rankose plazdėjo už mus visus.

O Kaune - kaip Kaune, aktualijos kitokios. Jų gal apskritai nėra, pagrindinė ta, jog visi išvažiavę, siusioja įvairiausiose jūrose. Nesnaudžia tiktai žinomos statytojos Laimutė ir Birutė. Nors ir tąsytos po areštines, ir bylai dar esant nenutrauktai, jos štai brikšt ir baiginėja savo dangoraižį Laisvės alėjoje. Jau atidengtas ir "fasadas" (be kabučių čia neišsiversi), kurį drąsiai galima lyginti su "Megos" akvariumu. Beliko suleisti ten ryklius ("Megos" rykliams bent jau nereikėjo patiems ploto išsipirkti) ir darbas baigtas. Statytojos išgers šampano ir imsis kito Kauno pastato.

Tuo tarpu Kauno arena vis dar nejuda. Viena konkursą pralaimėjusi bendrovė bando prisiteisti pelną, kurį būtų gavusi laimėdama. Aš irgi paduosiu į teismą "Teleloto". Pirkau bilietą, bet nelaimėjau. Tegu sumoka sumą, kurią būčiau gavęs laimėdamas, nes tiek patyriau nuostolių. O pinigus, kaip ir minėta bendrovė, paskirsiu "Kauno dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui gerinti". Žinoma, pradėdamas nuo savęs paties.