Pa­si­bai­gė „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris", Kau­nui at­ne­šęs kas­me­tį poe­tų de­san­tą ir ne­kas­me­tį lau­rea­tą. Juo ta­po poe­zi­jai la­bai ar­ti­mas as­muo, kau­nie­tis Vik­to­ras Ru­džians­kas. La­bai džiau­giuo­si, kad bū­tent jis, nes Vik­to­ras Ru­džians­kas dau­gy­bę me­tų ra­šė sa­vo sun­kiai su­gau­do­mas ei­les, net ne­gal­vo­da­mas, jog jas ka­da nors kas nors pa­vers šia pre­mi­ja. Po G.Pa­tac­ko, D.Ka­jo­ko, D.Če­paus­kai­tės - tai dar vie­nas am­bi­cin­gas ir lau­rų nu­si­pel­nęs Kau­no kū­rė­jas.

O Kau­ne ver­da aist­ros. Ants­to­liai nu­si­tai­kė į „Ba­jor­kie­mį". Kur pa­tys ska­niau­si barš­čiai ir pa­čios gra­žiau­sios pa­da­vė­jos. Jei kas, jie ir tas kie­me lai­ky­tas ož­kas iš­veš. Joms gal tik į nau­dą. Bet ku­rių vel­nių tie ge­rų „vie­šo­jo mai­ti­ni­mo" įstai­gų sa­vi­nin­kai sko­lų pri­si­da­ro?
O gal jūs ne­no­ri­te tų mi­nė­tų barš­čių, bet ne­tu­ri­te kur dė­ti dvie­jų tūks­tan­čių? Tai ei­ki­te „Me­go­je" plau­kio­ti su ryk­liais.

Ryk­liai ten ma­ži, jū­sų ne­suės, o „Me­ga" di­de­lė, kai iš­lip­sit iš ak­va­riu­mo ir nu­džiū­sit, dar teks pa­varg­ti, kol vis­ką ap­žiū­rė­sit. Ka­dai­se Kau­nas tie­sė ke­lius į nie­kur, į tik po­pie­riuo­se eg­zis­tuo­jan­čią Lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną, ir tai at­ro­dė ga­na ko­miš­ka. Nors da­bar to­je zo­no­je jau lyg ir ma­ty­ti ne­ma­žų lo­gis­ti­kos pa­sta­tų. Pa­na­šiai at­ro­do ir til­to ati­da­ry­mas „į nie­kur". Ne­mu­no sa­la kol kas dar tuš­čia ir Kau­no are­nos li­ki­mas ma­žiau rea­lus už orą til­to ati­da­ry­mo ba­lio­nuo­se. Ta­čiau ti­kė­ki­mės, jog Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­bus to­kia ne­sup­ra­tin­ga ir skirs are­nai rei­ka­lin­gų pi­ni­gų (kas vis­gi nu­sta­tė tą kol kas lem­tin­gą kė­džių skai­čių?). O gal sta­ty­bas pa­spar­tin­tų ko­kia nors Kau­ne be­si­lan­kan­ti ka­ra­lie­nė? J.Nau­ja­lio gim­na­zi­ja štai su­sku­bo tvar­ky­tis Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nės at­vy­ki­mo pro­ga. Ir pui­ku. Nors ta ka­ra­lie­nė var­gu ar ką dau­giau ma­tys, nei sa­vo ap­sau­gi­nin­kų pe­čius, gim­na­zi­ja jau bus su­si­tvar­kiu­si pa­tal­pas.

Ir kas dar? Ži­no­ma, kad „Mer­ku­ri­jus". Ma­nau, kad nau­jai jį pro­jek­tuo­jan­tys A.Kan­čas bei E.Mi­liū­nas yra tik­rai ta­len­tin­ges­ni ar­chi­tek­tai, nei sa­vo siū­lo­mu kū­ri­niu ban­do pa­ro­dy­ti. Nuo­bo­dus kū­ri­nys, ir tiek. Net ne­pa­ly­gin­si su A.Sprin­džio ne ­ge­nia­lia, bet kla­si­ka. Juk ne­pa­sa­ky­si, kad čia ko­kie nors es­ka­la­to­riai ar san. ­maz­gai ge­riau su­pro­jek­tuo­ti - kau­nie­tis no­ri Lais­vės alė­jo­je ma­ty­ti iš­skir­ti­nę ar­chi­tek­tū­rą. To pa­ties A.Sprin­džio „Miestp­ro­jek­tas" po per­sta­ty­mo vir­to kaž­ko­kiu di­džiu­liu ak­va­riu­mu, nors bu­vo tik­rai nuo­sai­kus ir ge­ras ar­chi­tek­tū­ros kū­ri­nys. Ar tai ne­gre­sia ir „Mer­ku­ri­jui"? Ir taip, ir ne. To­kio, ku­rį ži­no­me, ne­be­liks, gai­la, ži­no­ma. Ta­čiau jo per­sta­ty­mu rū­pi­na­si ge­ri ar­chi­tek­tai. Tai gal ir erd­vė „prie fon­ta­no" ne­bus su­bjau­ro­ta.