Kas vizgina rinkėjus?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiomis dienomis paskelbė labai svarbų dalyką, kurį politikai stengiasi nuleisti negirdomis.

VTEK nurodė, kad savivaldos rinkimuose dalyvaujantys, bet mandato atsisakyti ketinantys parlamentarai turi tai prisipažinti rinkėjams. Anot etikos sargų, toks sprendimas turi būti iš anksto aptartas su rinkėjais, labai aiškiai argumentuotas, viešas ir skaidrus.

Komisijos nuomone, dalyvavimas savivaldos rinkimuose iš anksto žinant, kad bus atsisakyta tarybos nario mandato, pakerta bendruomenės narių pasitikėjimą politinėmis partijomis, valstybės politikais. "Rinkėjai jaučiasi apgauti, o laimėjusioms rinkimus, tačiau menką pasitikėjimą turinčioms partijoms yra sunkiau įgyvendinti savo programines nuostatas", – teigia VTEK.

Etikos sargai konstatuoja, kad Seimo narių, kurie dažniau girdimi ir matomi viešojoje erdvėje, buvimas savivaldybių rinkimų sąrašuose neabejotinai pakelia jų atstovaujamų politinių jėgų reitingus, o už žinomus politikus balsuojantys naivūs rinkėjai net nenutuokia, kad jais manipuliuojama siekiant į vietos valdžią atvesti kitus žmones.

Įdomu, ar Seimo nariai išgirs šį VTEK pareiškimą? Vargu bau. Juk kas atkreiptų dėmesį į Darbo partijos kandidatų sąrašus savivaldybėse, jei vieno jų nepuoštų partijos lyderio europarlamentaro Viktoro Uspaskicho pavardė? Galima būtų lažintis, kad į kurią nors savivaldybės tarybą, kad ir Kėdainių, išrinktas V.Uspaskichas, nors dabar žada kitaip, neatsisakys europarlamentaro mandato. Žmogus juk patyręs, moka puikiai skaičiuoti, tad tikrai nekeis jaučio į žvirblį.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitus partijų lyderius ar Seimo narius, kurie jau kedena plunksnas prieš savivaldybių rinkimus. Jei šis VTEK išaiškinimas taptų ne tik rekomendacinis, bet ir privalomas, Lietuvoje, ko gero, iš esmės pakistų rinkimų ar bent jau rinkimų kampanijų kokybė. Per Seimo rinkimus būtų kalbama apie valstybės reikalus, per savivaldos – apie miesto ar rajono reikalus, o rinkėjai rinktųsi iš tų, kurie tikrai vadovaus, ne tik per rinkimus pabus iškabomis. Nors, kita vertus, ne ką blogiau ir dabar: kiekvienas rinkėjas gali drąsiai klausti Seimo nario, ar šis tikrai eis dirbti į savivaldą. Jei sakys, kad eis, bet liks Seime, tokį politiką bus galima drąsiai vadinti melagiu. O jei sakys, kad neis, bet rinkimuose dalyvaus, bus galima paklausti – kokio velnio tuomet gadina partijos sąrašą.

Jei ne etikos sargai, tai bet Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pravalyti ir kitą savivaldos rinkimuose dalyvausiančią barikadų pusę – vadinamuosius visuomeninius judėjimus. Tokie judėjimai, į kuriuos labai noriai buriasi vietos verslininkai ir normaliose bei populistinėse partijose nepritapę politikai ar net buvę, bet susikompromitavę partijų lyderiai, dygsta kaip grybai po lietaus. Vos susibūrę šie judėjimai jau labai garsiai deklaruoja, kaip jie rūpinasi miestais, rajonais ir jų gyventojų gerove. Nors tikrieji visuomeniniai judėjimai, altruistiškai nuo kvailų ar korumpuotų politikų sprendimų gynę savo bendruomenes, neturi tokio finansinio užnugario ir atsiduria nuošalyje.

Kitaip tariant, norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada: bandėme atverti kelią į savivaldą aktyviems pilietinės visuomenės atstovams, bet jų vietą mikliai užėmė "rinkiminiai visuomenininkai". Jeigu tokiems triukams nebus pastatyta užkarda, bus labai liūdni padariniai: žmonės nusivils ne tik partijomis, bet ir pilietinės visuomenės atstovais. Ir tuomet rinkimai taps tik tų, kurie juose kandidatuoja, reikalu.