Kas lemia individualios veiklos populiarėjimą Lietuvoje?

Pagal individualios veiklos pažymą veiklą vykdančių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Praėjusių metų pabaigoje tokių gyventojų buvo 132 tūkst., arba 46 tūkst. daugiau negu prieš 3 metus.

Apie gausėjančius laisvai samdomus darbuotojus ir didėjančią jų įtaką darbo rinkoje pasaulyje diskutuojama jau keletą metų, ypač daug dėmesio skiriant dalijimosi platformų plėtros ir Y kartos veiksniams. Viena vertus, projektinės ekonomikos (angl. gig economy), kai savarankiškai dirbančių asmenų pajamos priklauso ne nuo dirbtų valandų skaičiaus, o nuo atliktų rezultatų, daigai Lietuvoje išties stiebiasi į viršų. Bet tuo pačiu didėjantis žmonių, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skaičius rodo ir paprasčiausią norą papildomai užsidirbti po įprasto darbo, vis dar gerokai mažesnį negu darbo sutarčių apmokestinimą bei šešėlinės ekonomikos mažėjimą.

Peržvelgę Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamus duomenis apie populiariausių veiklų, kurias vykdo individualios veiklos pažymą turintys asmenys, pokyčius per 3 metus, pamatytume, kad daugiausiai – net 8 tūkst. – išaugo žmonių, teikiančių pavėžėjimo paslaugas, skaičius. „Uber“ atėjimas į Lietuvos rinką lėmė ir kitų pavėžėjimo paslaugų platformų plėtrą. Jos sudarė galimybes gyventojams teikti paslaugas tiek laisvu nuo pagrindinio darbo ar studijų laiku, tiek ir paversti šią veiklą pagrindiniu savo darbu. Tokių pokyčių nauda visuomenei yra didelė – daugiau žmonių gali užsidirbti papildomų pajamų, skaidrėja anksčiau dideliame šešėlyje buvusi taksi veikla. Tačiau pavėžėjimo veikla ir Lietuvoje, ir pasaulyje tolsta nuo pirminės dalijimosi ekonomikos pagrindinių tikslų – mažinti vartojimą (pavėžėjimo atveju tai degalų vartojimas, neefektyvus automobilių naudojimas) ir stiprinti socialinius ryšius. Pavyzdžiui, nemažai pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų specialiai perka ar nuomojasi automobilius ir tai turi mažai ką bendro su pirminiais dalijimosi ekonomikos principais.

Per 3 metus Lietuvoje padvigubėjo ir antroje vietoje pagal individualios veiklos pažymų populiarumą atsidūrė kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Gerėjanti ekonominė padėtis didina tokių paslaugų paklausą. Antra vertus, gyventojų skaičiui Lietuvoje tebemažėjant nereikia pamiršti ir kitų priežasčių, lemiančių tokius pokyčius. Tikėtina, dalis kirpimo ir kitas grožio paslaugas teikiančių asmenų išlindo iš šešėlio, dalis jų nustojo dirbti pagal verslo liudijimus ar pagal darbo sutartis. Panašios priežastys lemia ir pagal individualios veiklos pažymą dirbančių žmonių statybų sektoriuje didėjimą. Gyvenamųjų namų statybos, vidaus apdailos darbus vykdančių asmenų paklausa yra labai didelė, o dalis prakutusių samdomų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai norėdami būti nepriklausomi, kiti tiesiog dėl mažesnių mokesčių. Nereikia pamiršti ir valdžios siekio mažinti veiklų skaičių, kuriomis galima užsiimti turint verslo liudijimą. Nuo šių metų liepos 1 d. pagal verslo liudijimą dirbti nebegalės statybų, autoremonto, auklių paslaugas teikiantys asmenys, todėl dar padaugės tokia veikla pagal individualios veiklos pažymą besiverčiančių asmenų. Apskritai verslo liudijimai kaip verslo forma turėtų likti aktuali tik tokia veikla užsiimantiems asmenims, kurių pajamos iš tokios veiklos išties yra nereguliarios ir mažos (dėl to ir verslo liudijimų kaina būtų minimali), netgi atsižvelgus ir į galimą neapskaitytos veiklos mastą (tipinis tokios veiklos pavyzdys – močiučių prekyba žibutėmis).

Besikeičiančios visuomenės, kurioje vis labiau populiarėja paslaugų sektorius, pokyčius atspindi sparčiai augantis švietimo, fotografavimo, konsultavimo, apskaitos, programavimo, prekybos internetu veikla savarankiškai besiverčiančių gyventojų skaičius. Dažnai tai jauni asmenys, gyvenantys didesniuose miestuose ir būtent panašiausi į projektinės ekonomikos atstovus. Tiesa, kai kuriems iš jų tokia veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, kiti tiesiog nori papildomai užsidirbti laisvu laiku.

Įdomu tai, kad nors pasaulyje daug kalbama apie laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimą, statistika kol kas nerodo, kad samdomas darbas prarastų populiarumą. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys ekonomistams taip pat kelia klausimų. Panašiai yra ir Lietuvoje, kur, Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2018 m. ketvirtį Lietuvoje savarankiškai dirbo 150 tūkst. asmenų, arba 4 tūkst. mažiau negu prieš 3 metus. Tik paslaugų sektoriuje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius per 3 metus sumažėjo nuo 78 iki 77 tūkst., o samdomų darbuotojų skaičius Lietuvoje per 3 metus padidėjo beveik 23 tūkst. Tokie pokyčiai leidžia spėti, kad visgi didėjantis individualia veikla besiverčiančių asmenų skaičius yra labiausiai susijęs su populiarėjančia papildomo nuo pagrindinio darbo veikla.

Darbo rinkai globalėjant ir platformų veiklos modeliui populiarėjant laisvai samdomų darbuotojų vis daugės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visiems gyventojams priimtini trumpesnės trukmės darbo santykiai, nepastovios pajamos, kintamas darbo grafikas. Labai svarbu, kad tiek valdžia, tiek plačioji visuomenė suprastų, jog nepaisant to, kokią veiklos formą renkasi gyventojai, turi būti užtikrinamos panašios gyventojų socialinės garantijos ir pačių gyventojų indėlis į šalies gerovę pagal sumokėtus mokesčiais taip pat turi būti panašus. Prisiminkime, kiek kartų savarankiškai dirbančių asmenų atstovai viešai skundėsi, kad didėjantys mokesčiai juos pribaigs. Kol kas viskas juda priešinga kryptimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    16
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    98
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
Daugiau straipsnių