Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?

  • Teksto dydis:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia besikreipiančių asmenų klausimų, kodėl į kariuomenę privalomai šaukiami tik vyrai ir ar tai nėra diskriminacija lyties pagrindu. Tad kaip privalomoji karo tarnyba reglamentuojama teisiškai ir kaip Lietuvos kariuomenėje užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės?

Galimybės ir išimtys

Ar privaloma karo tarnyba tik vyrams nepažeidžia įstatymų? Atsakymą į klausimą verta pradėti nuo to, kad piliečių teisė ir pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra įtvirtinta Konstitucijoje. Joje taip pat nurodoma, kad piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą įstatymo numatyta tvarka. Lietuvoje šaukimas į privalomąją karo tarnybą vykdomas remiantis Karo prievolės įstatymu. Jame pažymima, kad nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus savanores ir / ar moteris, baigusias medicinos, slaugos ar akušerijos studijas aukštosiose mokyklose.

„Nors šis įstatymas draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, kai kalbama apie karo prievolės atlikimą, yra taikoma išimtis, numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Todėl skirtingai moterims ir vyrams nustatytos prievolės atlikti karo tarnybą teisiškai nelaikomos diskriminacija“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Tačiau tarnyboje vis vien pasitaiko skundų dėl privalomo šaukimo į kariuomenę, taikomo tik vyrams. L.Vengalė-Dits pažymi, kad tarnyba tokių skundų nagrinėti negali.

„Pagal Lygių galimybių įstatymą, lygių galimybių kontrolierius neturi kompetencijos vertinti įstatymų nuostatų dėl atitikimo konstituciniam lygybės principui – tokia teisė numatyta tik Konstituciniam Teismui. Dėl šios priežasties lygių galimybių kontrolierė netiria gaunamų skundų dėl skirtingai moterims ir vyrams nustatytos prievolės atlikti karo tarnybą“, – aiškino ji.

Kariuomenės rezerve

Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus savanores ir / ar moteris, baigusias medicinos, slaugos ar akušerijos studijas aukštosiose mokyklose.

Kaip aiškina Lietuvos kariuomenės atstovė, vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, tai reiškia, kad moterys, baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, taikos metu nėra privalomai šaukiamos atlikti karo tarnybos, tačiau yra karo prievolininkės ir priskiriamos kariuomenės personalo rezervui.

Paskelbus visuotinę mobilizaciją arba karo padėtį, Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Atsižvelgiant į karinių vienetų poreikį, atlikti karo tarnybos gali būti šaukiamos ir minėtas studijų programas baigusios moterys.

Numatyta išimčių

I.Budzeikaitės teigimu, pagal praėjusių metų duomenis, Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,8 proc. moterų ir 88,2 proc. vyrų. Verta pastebėti, toks lyčių pasiskirstymas atitinka NATO šalių vidurkį (12 proc.). Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje atliekančios moterys kasmet sudaro vidutiniškai apie 3,5 proc.

„Lygios galimybės yra įtvirtintos įstatyme – tiek vyrai, tiek moterys gali savo noru ateiti tarnauti bet kuriuo tarnybos būdu. Vyrų ir moterų tarnyba skiriasi tik dviem aspektais: pirma – Karo prievolės įstatymu prievolė numatyta tik vyrams, antra – karių fizinio parengtumo testuose numatyti fiziniai normatyvai moterims yra mažesni negu vyrams“, – teigia I.Budzeikaitė.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas teigia, kad Profesinės karo tarnybos kariams (tiek vyrams, tiek moterims) sudaromos tokios pačios sąlygos siekti aukštesnių pareigų (laipsnio), taikomi vienodi reikalavimai ir kriterijai sudarant tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo ir kt. Taip pat teikiamos lengvatos nėščioms karėms ar kariams, kurių sutuoktinės nėščios.

Gina teisės aktai

KAM pateiktoje informacijoje teigiama, kad karių tarnybą reglamentuojantys teisės aktai draudžia diskriminuoti, priekabiauti dėl lyties, seksualinės orientacijos, santuokinės ar šeiminės padėties, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (civilių atveju – ir dėl priklausomybės politinėms partijoms ar visuomeninėms organizacijoms).

Tiek vyrai, tiek moterys gali savo noru ateiti tarnauti bet kuriuo tarnybos būdu.

Šių nuostatų nesilaikymas užtraukia ne tik moralinę, bet ir drausminę atsakomybę. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta, kad karių atveju seksualinis priekabiavimas numato atsakomybę kaip už šiurkštų drausmės pažeidimą. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

Esant etikos, drausmės ar kitų teisės pažeidimų, kariai ir civiliai gali kreiptis į vadus, KAM Generalinę inspekciją, Lietuvos kariuomenės Karo policiją, kitas valstybines teisėsaugos institucijas.

Generalinė inspekcija administruoja karštąją liniją, vyksta į dalinius, organizuoja susitikimus su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais ir jų vadais (viršininkais), rengia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių anonimines apklausas ir kt.

Pasak KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento, įgyvendinant darbotvarkės „Moterys, taika ir saugumas“ veiksmų 2020–2024 m. planą, kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės karo psichologai dėsto paskaitas psichologinio smurto (patyčių, mobingo) darbo aplinkoje prevencijos klausimu. Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams paruošti ir išplatinti informaciniai leidiniai apie psichologinio smurto darbe, seksualinio smurto prieš moteris karinio konflikto metu temomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
O ką kariuomenė numato homoseksualiems žmonėms?

O

O portretas
dėl to, kad vyrai negimdo, dar niekas lygių galimybių kontrolieriui nesiskundė?

K.

K. portretas
Moterys kariuomenėje komadą "gult" supranta ne taip kaip vyrai.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    17
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių