Kantrybės riba – Meksika

Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo vienintelis pasaulio kraštas, kurio visuomenę sukrėtė sparčiai tobulėjančios technologijos ir greitėjantis gyvenimo tempas. Panašūs procesai vyko ir šiapus Atlanto. Po 1870-ųjų Prūsijos ir Prancūzijos karo Europos žemyne įsivyravo taika.

Intensyviai tobulėjantis mokslas iškėlė gamybą ir vartojimą į neregėtas aukštumas. Atsirado nauji mados, meno ir kultūros reiškiniai, pasikeitė sporto statusas. Pirmuosius žingsnius ėmė žengti kinas, automobiliai ir aviacija, o Prancūzijoje gyvenančios Curie šeimos atradimai priminė, kad pavojingiausio Žemės padaro homo sapiens potencialas dar anaiptol nėra išsemtas.

Nors tuo metu aukštesnioji ir vidurinė Vakarų Europos klasė mėgavosi išskirtiniais pojūčiais, ši fasade regima gerovė turėjo ir savo tamsiąją pusę. Siekdamos patenkinti išaugusį vidaus vartojimą, didžiosios Europos valstybės buvo priverstos plėsti savo įtaką Afrikos ir Azijos žemynuose bei įsisavinti kuo daugiau egzotiškų kampelių.

Europos darbininkų gyvenimo sąlygos taip pat pakito, tačiau jos vis dar tebebuvo sunkios. Stiprėjančios profesinės sąjungos reikalavo geresnių darbo sąlygų ir didesnio atlyginimo dirbantiesiems sunkų, nekvalifikuotą darbą, o įvairūs marksizmo sektantai atvirai agitavo už vyraujančios santvarkos griovimą.

Didžiojoje politinėje arenoje tvyrantis nacionalizmas ne tik skatino meilę savai etninei grupei, bet ir stimuliavo ekstremistines mažesnių tautų nuotaikas bei galingųjų valstybių norą rungtyniauti tarpusavyje.

1914 m. birželio 28 d. Sarajevo mieste (Bosnijoje) serbų nacionalistas Gavrilo Principas (1894–1918) nužudė Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį Franzą Ferdinandą (1863–1914). Nors iš pradžių daugelis europiečių šios žmogžudystės nesureikšmino, tarp Austrijos-Vengrijos ir Serbijos ne vienerius metus tvyrojusi įtampa dar labiau išaugo.

1914 m. liepos 28 d. Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai, tuo užsitraukdama dvasingosios slavų globėjos Rusijos rūstybę. Kad pasiektų Rusijos sąjungininkę Prancūziją, Austrijos-Vengrijos giminaitė Vokietija įžengė į Belgiją, tad netrukus į sparčiai plintantį konfliktą įsitraukė ir Didžioji Britanija.

Iš pradžių naujasis karas vyko gana intensyviai, tačiau neilgai trukus abi kovojančios pusės atsidūrė tranšėjų aklavietėje. Kol vieni puldavo durtuvais, kiti gindavosi kulkosvaidžiais ir artilerija, o jeigu ką pavykdavo užgrobti, gynėjai jau kitą dieną atsiimdavo prarastas teritorijas. Kovos veiksmai vyko ne tik Europoje, bet ir Afrikoje bei Azijoje esančiose europiečių kolonijose, taip pat Artimuosiuose Rytuose, kur plytėjo Vokietijos sąjungininkės Osmanų imperijos žemės.

Siekdama palaužti Antrąjį reichą, Didžiosios Britanijos imperija įvedė jūrų blokadą, o tų pačių tikslų siekiantys vokiečiai pradėjo terorizuoti vandens kelius povandeniniais laivais. 1915 m. gegužės 7 d. Antrojo reicho povandeninis laivas U-20 atakavo britų okeaninį lainerį "Lusitania". Žuvo 1 198 žmonės, kurių gretose buvo ir 128 Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai.

Prasidėjus naujajam Senojo žemyno konfliktui, dvidešimt aštuntojo JAV prezidento Thomaso Woodrow Wilsono (1856–1924) administracija nusprendė sekti sena Jungtinių Valstijų vyriausybių tradicija, raginančia nesikišti į europiečių rietenas ir su visais palaikyti šiltus prekybinius santykius.

Vokiečių keliamas povandeninių laivų pavojus pradėjo keisti amerikiečių požiūrį į dalyvavimą kare, tačiau, net ir po lainerio "Lusitania" nuskandinimo, JAV visuomenės pozicija vis dar nebuvo vienalytė.

Tuo metu amerikiečių sąmonėje tebebuvo gyvas pilietinio karo (1861–1865) siaubas. Dalis JAV gyventojų simpatizavo prancūzams ir britams, tačiau vokiečių, skandinavų ir airių (katalikų) kilmės amerikiečiai pasisakė už Jungtinių Valstijų neutralitetą. Socialistai, feministės ir intelektualai taip pat pasisakė prieš karą, o automobilių konstruktorius Henry Fordas (1863–1947) netgi surengė nesėkmingą pacifistinį kruizą, turėjusį atnešti į Europą taiką.

Pasauliui įžengus į 1917-uosius, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo atsidūrusios ties ekonominės ir karinės katastrofos riba. Norint eliminuoti susidariusią padėtį, reikėjo "žaidėjo" iš šalies, kuris galėtų paremti britus ir prancūzus ne tik pinigais bei produkcija, bet ir žmonėmis.

Jungtinės Valstijos vis dar laikėsi neutraliteto, tačiau pirmaisiais 1917-ųjų mėnesiais jos oficiali pozicija pasikeitė, mat pasaulyje pasklido sensacingos žinios apie vokiečių ir meksikiečių ryšius. Teigiama, kad 1917 m. sausį Vokietijos užsienio reikalų sekretoriaus Arthuro Zimmermanno vardu Meksikos valdžiai buvo išsiųsta telegrama, žadanti Antrojo reicho paramą naujame meksikiečių ir JAV kare.

Slaptame pranešime buvo kone atvirai kalbama apie Meksikos galimybę atsiimti 1835–1848 m. prarastas teritorijas (Teksasą, Arizoną, Naująją Meksiką), taip pat žadamas atlygis už tarpininkavimą perviliojant japonus į vokiečių pusę.

1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Valstijos oficialiai pakeitė savo poziciją, paskelbdamos karą Vokietijai, o tų pačių metų birželį į Prancūziją atvyko vieni pirmųjų amerikiečių karių. Jų buvo vos 14 tūkst.

Stipri opozicija – ne vienintelė kliūtis, su kuria teko susidurti T.W.Wilsono administracijai. Ne ką mažesnį galvos skausmą politikams sukėlė faktas, kad Jungtinės Valstijos neturėjo nei žmonių, nei technikos, galinčių dalyvauti globalaus masto konflikte. Net ir atvykę į Europą amerikiečiai ilgą laiką nedalyvavo jokiuose kovos veiksmuose.

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politikai siūlė integruoti JAV karius į savas armijas, tačiau ekspedicinių pajėgų vadas Johnas Josephas Pershingas (1860–1948), net ir spaudžiamas sąjungininkų, griežtai atsisakė tą padaryti.

Į pirmą didelį mūšį JAV pajėgos stojo tik 1918 m. gegužės 28 d. Teigiama, kad amerikiečiai šio karo metu nespėjo išnaudoti viso savo potencialo, tačiau būtent jų įsitraukimas radikaliai pakeitė susidariusią padėtį. Gal net labiau nei marksizmo apaštalo Vladimiro Iljičiaus (1870–1924) pradėtos komunizmo statybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Amerika puiki šalis

Amerika puiki šalis portretas
Ir taškas.

Pilypas is kanapiu

Pilypas is kanapiu portretas
Intrigu meistrai kai kada nuveikia ir ši ta naudinga, pakanka buti kiek prakutusiu sachmatininku, du trys ejimai, vienas ju žirgu, ir bus norimas rezultatas.

Kreditine linija

Kreditine linija portretas
Kantrybes Riba yra ju dabartinis prezidenta, nes sunku suvokti, kai isvis toks veikejas siais laika is gali uzimti tokia pareigas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Tryliktasis draustinis
    Tryliktasis draustinis

    Prieš 20 metų Gomoje, tokiame Afrikos mieste Kongo valstybėje, sprogo degalinė, myriop tuokart pasiuntusi per pusšimtį žmonių. Tarsi to būtų maža, tuo pat metu vos už keliolikos kilometrų veržėsi Niragongo ugnikalnis, lyg parodydamas...

    1
  • Teisinio sadisto valioje
    Teisinio sadisto valioje

    Šiomis dienomis sukanka metai, kai, vos sugrįžęs iš Vokietijos, kur buvo ištrauktas iš mirtinų „Novičiok“ nagų, Maskvoje buvo suimtas ir vėl iš naujo teisiamas Aleksejus Navalnas. Anuomet Lietuvoje netrūko...

    2
  • COVID-19: mutuoja ir pinigai
    COVID-19: mutuoja ir pinigai

    Kuo blogiau, tuo geriau. Kuo dar blogiau, tuo dar geriau. Paaiškėjo, kad COVID-19 virusas ir vis mutuojančios jo atmainos veikia ne tik gyvus organizmus, bet ir negyvus. Pirmuosius – labai neigiamai, net nužudo, o antruosius – labai teigi...

    1
  • Nesitikėkite, kad jus gerbsiu
    Nesitikėkite, kad jus gerbsiu

    Sausio13-oji – daugybei lietuvių svarbi diena. Ar nors vienas jų rinktųsi šią dieną protestuoti prieš kremlines partijas, prieš rusotrąšinį R.Karbauskį, Kremliuje besislapsčiusį ir mokesčius vogusį iš valsty...

    48
  • Ties praraja – kempinligės apraiškos
    Ties praraja – kempinligės apraiškos

    Klaikiausia bėda yra ne omikronas ir ne pandemija, o valdančiųjų įtikėjimas į savąjį teisumą. Tai tokia, sakykime, autoreligija su savęs paties kulto elementais. Ką reiškia premjerės mikroisterija, kai ji sriūbavo norinti priverstiniais sk...

    11
  • Kaip sumokėsime išaugusią sąskaitą už šildymą?
    Kaip sumokėsime išaugusią sąskaitą už šildymą?

    Prieš pat Kalėdas „Kauno energijos“ valdyba nustatė didesnę šilumos kainą Kauno miesto ir aptarnaujamiems gretimų rajonų gyventojams. Vienos kilovatvalandės kaina praėjusiųjų metų sausį Kaune buvo 3,71 ct/kWh, šį s...

    3
  • Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna
    Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna

    Laisvės premijos laureatės, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės pr...

    5
  • Blogai gyvenate? Išgerkite valerijonų
    Blogai gyvenate? Išgerkite valerijonų

    Kelių Seimo narių siūlymas dirbantiems žmonėms, slaugantiems sergančius ar senstančius tėvus, nuo 2023-iųjų leisti kartą per mėnesį pasiimti po papildomą laisvadienį lyg ir signalizuoja, kad politikų galvose senėjančios visuomenės problemų ...

    6
  • Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla
    Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla

    Prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios at...

    3
  • Tarp varžovų – ir virusas
    Tarp varžovų – ir virusas

    Lietuvos vyrų rankinio rinktinė vakar įgyvendino savo seną svajonę. Lietuviai po 24-erių metų pertraukos grįžo į Europos čempionato finalinį etapą. Simboliška, kad sugrįžimas įvyko sausio 13-ąją mūšiu su Rusijos atstovais. ...

    1
Daugiau straipsnių