- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Pocius
Nors premjeras praėjusią savaitę iš tribūnos aptakiai pakalbėjo apie šūdmalą, vis dėlto esminis klausimas, kodėl reikėjo pradanginti tuos 4,5 milijono, perkant greituosius koronaviruso testus, liko neatsakytas. Būtų saldžiai smalsu sužinoti, kas yra galutiniai naudos gavėjai.
Istorija verta I. Ilfo ir J. Petrovo parkerio: mūsų gudragalviai už 510 tūkst. greitųjų testų privačiai bendrovei, kurios pajamos pernai nesiekė 500 tūkst., pervedė 6,05 mln. eurų. Gamintojai iš to sandorio išties gavo šūdą – 1,5 milijono, nors realiai valdžia už testo vienetą sumokėjo rekordinę kainą – apie 12 eurų.
Tokius pat testus iš kitų bendrovių pirkusi Krašto apsaugos ministerija pavyzdingai atseikėjo tik po 3 eurus.
Iš kur tokie skirtumai šitoje velnio aritmetikoje?
Na, jau turbūt visiškai aišku, kad 4,5 milijono pagriebė tarpininkai. Dar panašu, kad atsakomybė lyg ir nutransliuota satelitiniams asmenims, tarp kurių – sveikatos apsaugos viceminstrė, nors, regis, ne ji, o pats ministras ėmėsi kriminalu virtusių sprendimų. Visiškai aišku ir tai, kad premjeras piestu stojasi už ministrą.
Jau paaiškėjo, kad valstybė per aštuonis šių metų mėnesius negavo net 911,6 mln. eurų planuotų pajamų. Faktas kaip sklindis – šalis žingsniuoja tiesiai bankroto link.
Dar viešai žinoma, kad įtarimų sulaukusios bendrovės-pardavėjos atstovai išplatino pranešimą, kuriame teigiama: "Įvertinę įvairių rinkoje esančių testų kokybę per ypač trumpą laiką, Lietuvos vartotojams pasiūlėme, mūsų žiniomis, jautriausius testus už mažiausią kainą."
Tai kaip čia išeina: pardavė "jautriausius testus už mažiausią kainą", o iš biudžeto vis tiek gavo 4,5 mln. eurų "į pliusą"?
Galima manyti – čia dar nedaug, galėjo, žinoma, būti ir daugiau. Juk biudžetas kai kam – taip pat šūdas ir niekas.
Va, kokia metalinė "geros praktikos" logika.
Kad aiškesnis būtų šito viešųjų pinigų "fontanizavimo" efektas, verta akcentuoti kitą praėjusios savaitės naujieną. Jau paaiškėjo, kad valstybė per aštuonis šių metų mėnesius negavo net 911,6 mln. eurų planuotų pajamų.
Gal kai kam tai irgi panašu į šūdą, tačiau faktas kaip sklindis – šalis žingsniuoja tiesiai bankroto link. Laba diena!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
