Režisierė piktinosi, kad, atskridus pigių skrydžių kompanijos lėktuvu iki terminalo, teko kulniuoti pėsčiomis. Galima pagalvoti, kad Vilniaus oro uoste situacija kitokia. Nė velnio. Juk pigios avialinijos stengiasi sutaupyti visur, kur įmanoma.

Jau po dviejų savaičių Kaunas taps pagrindiniais šalies oro vartais. Čia plūs ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai. Pastarieji dar turi alternatyvą – mažąjį Palangos oro uostą, bet iš jo kur nori nenukeliausi. Tad teks lėkti autostrada į Kauną – 100 km mažiau nei iki Vilniaus. Patogiau Kauną pasiekti ir daugelio kitų regionų gyventojams. Didžiausią nepatogumą patirs tik vilniečiai, įpratę per dešimt minučių atsidurti oro uoste.

Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime.

Negi viskas bus taip blogai, kaip piešė pasipiktinusi menininkė?

Neabejotinai papildomų rūpesčių kils, nes Kauno oro uostas nėra pritaikytas tokiam dideliam keleivių srautui. Tik vienas bet – tas pats Vilniaus oro uostas nė iš tolo neprimena šiuolaikiškos Vakarų Europos sostinės įstaigos ir tikrai neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Kam teko skristi į Vilnių, puikiai žino apie prie patikrų nusidriekiančias nežmoniškas ir vos judančias eiles. Apie taksistus apskritai patylėsiu.

Uždarius rekonstrukcijai Vilniaus oro uostą, į Kauną bus perkelta keli šimtai ne tik saugumo patikros darbuotojų. Tai suteikia vilties. Kaip ir remontuojami keliai, vedantys į oro uostą. Jie kažkodėl taip pat užkliuvo košmarą reginčiai režisierei.

Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime. Laukti liko jau neilgai – nuo liepos 14 d. keliautojai 35 dienas ir naktis suks į Kauną.