- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš pat Kalėdas „Kauno energijos“ valdyba nustatė didesnę šilumos kainą Kauno miesto ir aptarnaujamiems gretimų rajonų gyventojams. Vienos kilovatvalandės kaina praėjusiųjų metų sausį Kaune buvo 3,71 ct/kWh, šį sausį už tą patį energijos kiekį mokėsime jau 6,57 ct/kWh. Tai net 77,1 proc. daugiau!
Galima būtų leistis į ilgas diskusijas ir pasiguosti itin nepalankia situacija, Rusijos tiekėjų manipuliacijomis tarptautinėje dujų rinkoje. Tačiau Kaune situacija, visgi, ne tokia paprasta. Ją lemia trys sisteminės priežastys. Pirma – biokuro naudojimas ir atliekų deginimas. Antra – vangus dėmesys pastatų ir infrastruktūros renovacijai. Ir trečia – vidinių „Kauno energijos“ išteklių neišnaudojimas.
Bet pradėkime nuo biokuro. „Kauno energijai“ priklauso Petrašiūnų elektrinė, keturios katilinės Kaune, septynios regioninės katilinės Kauno rajone, viena Jurbarko mieste, keturiolika izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kaune bei aštuonios Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Viso bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro apie 666 MW. Tačiau biokuro panaudojimo galimybės išnaudojamos nepakankamai – vis dar apčiuopiama dalis energijos gaminama ne iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracinė jėgainė nepadidino konkurencijos tiek, kiek tikėtasi. Dar svarbiau, kad miestas nesiima sisteminių ilgalaikių sprendimų, kurie leistų mažinti šilumos gamybos išlaidas. Šios priemonės leistų mažinti gaminamos energijos savikainą ir apsaugotų nuo kainų svyravimų.
Faktas: akivaizdu, kad sausį turėsime susitaikyti, jog progą efektyviai šilumos kainą suvaldyti 2021-aisiais, panašu, paleidome vėjais. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Apie antrą problemą – stalčiuose užstrigusią daugiabučių namų renovaciją – esu rašęs ne kartą. Galiu tik pasikartoti, ką ta pačia tema rudenį rašė mano kolegė Edita Vaitkūnienė: „Būsto energijos taupymo agentūra“ yra padariusi interaktyvų „Lietuvos renovacijos žemėlapį“, kuriame labai liūdni skaičiai – pavyzdžiui, Kaune renovuota vos 6 proc. namų (nuo visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių). Kitaip tariant, tik vienas iš šešiolikos daugiabučių yra sutvarkytas, o penkiolikos namų gyventojai už šildymą permoka. Palyginkime: Klaipėdoje 14 proc., Panevėžyje 42 proc., Kauno rajone 11 proc., o Birštone 49 proc.“
Labai liūdni skaičiai – pavyzdžiui, Kaune renovuota vos 6 proc. namų (nuo visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių).
Belieka pritarti, kad vėl turime grįžti ir aiškintis dalykus, kurie akivaizdūs. Nepaliaujamai augančios energijos kainos patvirtina, kad renovacijai būtina skirti deramą dėmesį, tai reikalinga ir būtina, jeigu norime efektyviai valdyti kainas už šildymą. Savivaldybė turi aktyviau prisidėti finansiškai, ypač projektuojant, rengiant išties daug kainuojančią renovacijos projektų dokumentaciją. Privalome grįžti ir prie kvartalinės renovacijos idėjos, nes bendrosios mikrorajonų infrastruktūros atnaujinimas – sudėtinė renovacijos kampanijos dalis.
Trečią klausimą geriausiai galėtų atsakyti „Kauno energijos“ vadovų komanda, tačiau verta pacituoti 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą. Jame rašoma: „Konstatuota, kad AB „Kauno energija“ valdyba pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą.“ Sudėtingoje techninėje dokumentacijoje pagrindinė išvada – „Kauno energija“ klydo skaičiuodama šilumos kainą kauniečiams. Vienašališkai tarybos Vilniuje nustatytos laikinosios šilumos kainos apribojo kainų augimą, numatė įvairias kompensacijas per didelę kainą mokėjusiems kauniečiams.
Ar toks pat likimas laukia ir sausį, kai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teks nagrinėti ir naująją šilumos kainą? Atsakymą į klausimą gausime netrukus, tačiau kol kas akivaizdu, kad sausį turėsime susitaikyti, jog progą efektyviai šilumos kainą suvaldyti 2021-aisiais, panašu, paleidome vėjais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu t...
-
Išvirkščio konteksto spazmai6
Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrai...
-
Boksas grįžta1
Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...
-
Mandžiūrijos kandidatas
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...
-
Lyderis gali viską8
Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...
-
Rykštė taršos bylose
„Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...
-
Rizikinga realybė ir reali rizika1
Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...
-
Iš patrankos – į žvirblius2
Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...
-
Gyvastis – iš sovietinės būdelės17
Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...
-
(Ne)rūpi „Eurovizija“3
Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...