Kaip mokslininkai gali padėti karo niokojamai Ukrainai

  • Teksto dydis:

Atsižvelgdamas į įtemptą geopolitinę situaciją Europoje, Kauno technologijos universitetas (KTU), kaip akademinė institucija, siekia prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) gynybos užtikrinimo. KTU jungiasi prie ES gynyba besirūpinančių padalinių, skirtų saugumui ES užtikrinti. Mokslininkai ir moksliniai padaliniai prisidės prie grėsmių vertinimo politikos vystymo, savo žiniomis ir praktika padės identifikuoti, vertinti ir neutralizuoti hibridines ir kibernetines grėsmes.

Subūrė ekspertus

„Kibernetinio saugumo sritis ypač dinamiška. Mums, kaip valstybei, svarbu būti šios nuolatinės kaitos priešakinėse linijose, geriau suprasti esamas tendencijas ir daryti joms įtaką. Čia ypač svarbus yra universitetų, kaip tiriamųjų centrų, vaidmuo. Džiaugiuosi, kad galime įnešti savo indėlį į didesnį Lietuvos kibernetinį saugumą, ir tikiu, kad šis indėlis kiekvienais metais tik augs“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas.

KTU SHMMF jau beveik metus veikia „FrogLab“ padalinys, kuriame dirba saugumo ir gynybos politikos, kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos sklaidos mokslininkai. Tai tarpdalykinis ir tarptautinis mokslininkų padalinys, kuris subūrė įvairių saugumo sričių ekspertus.

„Dalijamės moksline patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojame ir atliekame mokymus kibernetinio saugumo infrastruktūros užtikrinimo, kibernetinių nusikaltimų analizės, informacinės saugos planavimo klausimais“, – teigia KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja Rasa Kasperienė.

Svarbu: R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu. (KTU nuotr.)

Privertė grįžti

„FrogLab“ ekspertai ne tik turi mokslinį išsilavinimą ir vykdo mokslinę veiklą, bet ir yra įgiję praktinių gynybos žinių – jie yra dirbę įvairiose saugumą užtikrinančiose tarnybose. Vienas iš „FrogLab“ padalinio narių, KTU SHMMF doktorantas Paulius Klikūnas yra deleguotas į ES misiją Ukrainoje ir šiuo metu yra šios misijos narys. Prasidėjus Kijevo bombardavimui P.Klikūnas grįžo į Lietuvą.

„Šiandien Europos gynybos aktualumas matomas ne tik iš ES politinės pozicijos, bet ir praktiškai. Misijos metu įsitikinome, koks svarbus visuomenės ir visų ES narių įsitraukimas stiprinant saugumą ir gynybos pozicijas. Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje. Grįžtamasis rezultatas būtinas mokslininkams ir saugumo politikos ekspertams”, – teigia P.Klikūnas.

Pasak jo, „FrogLab“ – tai pirmoji Lietuvoje laboratorija, padėsianti didinti  pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje.

Tikslas – stiprinti

KTU mokslininkai yra ir Europos saugumo ir gynybos koledžo nariai (ESDC). Šis ES padalinys prisideda prie ES užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo regione ir už jo ribų. Saugumo ir gynybos koledžo tikslas – suburti geriausius Europos gynybos ir saugumo ekspertus ir dalytis gerąja praktika su ES narių gynyba ir saugumu besirūpinančiomis įstaigomis. KTU tyrėjai dalyvauja kibernetinio saugumo, technologijų ir doktorantūros mokyklos klasterių veikloje.

Į ES gynybos politiką KTU įsitraukė dar prieš prasidedant neramumams Ukrainoje. KTU „FrogLab“ laboratorijos nariai, siekdami stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas, prisijungė prie kitų ES saugumu ir gynyba besirūpinančių padalinių ekspertų ruošimo programų „Centre for European perspective (EUCTG)“ ir „Common Security and defence policy (CSDP)“.

KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu.

„Akademinė bendruomenė gali pasiūlyti naujausių mokslinių laimėjimų, verslas – praktinių sprendimų, kurie reikalingi sprendžiant saugumo ir gynybos užtikrinimo klausimus. KTU padalinys nori pasitelkti naujausiuosius mokslo laimėjimus ir pritaikyti juos praktikoje“, – sako R.Kasperienė.

Pasak jos, KTU mokslininkai, turėdami tam tikrų praktinių saugumo užtikrinimo įgūdžių ir mokslo laimėjimų, geba pritaikyti juos praktikoje, o turimomis žiniomis gali dalytis su visa ES saugumu besirūpinančia bendruomene.

„Universitetai ir mokslininkų komandos įvairiose srityse gali padėti Ukrainai. Pirmiausia savo žiniomis, mokslo laimėjimais, kurie ne tik užtikrintų saugumą ES, bet ir padėtų karo niokojamai Ukrainai“, – tikina R. Kasperienė.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti ES šalių jėgos struktūrų specialių IT žinių būklę, kad galėtų surengti kvalifikacijos kėlimo kursus.


Šiame straipsnyje: mokslasmokslininkaikaras Ukrainojepagalba Ukrainai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    31
  • Lydekai paliepus
    Lydekai paliepus

    Metų pradžioje buvo paminėtas Lietuvos žemės reformos, dar vadinamos agrarine revoliucija, šimtmetis. Prisiminta šios reformos reikšmė ne tik šalies ekonomikai, bet ir valstybingumui. Drąsus valstybės žingsnis suteikti žem...

    2
  • Jo didenybė Pamokų nelankymas
    Jo didenybė Pamokų nelankymas

    Pirmiausia būna paprastas pramiegojimas. Na, kam nepasitaiko...  Po to pradedi įvertinti anksčiau į darbą išeinančių tėvų faktorių. Tėvai pažadina, išeina į darbą, o tu vertiesi ant kito šono ir pabundi tik tuomet, kai d...

    1
  • Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?
    Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?

    Karas Ukrainoje nepalieka abejingų. Išties daugelis lietuvių nuoširdžiai stengiasi padėti Rusijos agresiją patiriančiai ukrainiečių tautai: priima gyventi pabėgėlius, siunčia paramą į Ukrainą ir etc. Juk puikiai suvokiame, kad jie k...

  • Nuvirtę ąžuolai
    Nuvirtę ąžuolai

    Lietuvos futbolas nesiliauja stebinti. Tiksliau, šiurpinti saujelę savo vis dar likusių gerbėjų. Valdo Ivanausko muštruojamos šalies nacionalinės rinktinės rezultatai Tautų lygos turnyre pranoko net blogiausius lūkesčius. ...

    1
Daugiau straipsnių