Kaip išvengti „baltųjų apykaklių‘‘ korupcijos Lietuvoje

Valstybės kontrolė jau daugiau nei 10 metų bando atkreipti atsakingų valstybės vadovų, teisėsaugos institucijų ir visuomenės dėmesį, kaip neatsakingai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai perkant įvairiausias teisines paslaugas, konsultacijas ir ekspertų patarimus, kurios dažnai kainuoja dešimtis milijonų eurų. Tiesa, ši informacija dažnai visuomenės nepasiekia, nes prisidengiama dabar madinga ,,konfidencialumo“ formuluote. Tokių brangių teisinių paslaugų neabejotinas pirkimų lyderis, dažnai be jokio konkurso, yra Energetikos ministerija bei jos kuruojamo sektoriaus valstybinės įmonės.

Prisiminkime apie ką jau rašė Lietuvos spauda – už Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbaus Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje konsultacijas vien tik  įmonei  „Fluor S.A.“  iš valstybės biudžeto buvo sumokėta apie 12 mln. eurų. O kur dar tokios pačios sumos Visagino AE teisiniams patarėjams ir konsultantams...

Šių metų pradžioje Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai 2004–2012 metais pirktas rusiškas gamtines dujas. Ginčo nagrinėjimas Stokholmo arbitraže ir Švedijos teismuose Lietuvai iš viso kainavo beveik 10,5 mln. eurų. Taip pat Lietuvos valstybė apmokėjo beveik 1,5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų koncerno „Gazprom“ teisininkams. Mes gi visi žinome, kad Rusijos įmonėse klesti didelė korupcija, kur per įvairias schemas grobstomos mokesčių mokėtojų lėšos, todėl kyla logiškas klausimas, kurį noriu užduoti viešai, kaip „Gazprom“ užteko 1,5 mln. eurų teisinėms išlaidoms, o Lietuvos energetikos ministrai tam išleido daugiau nei 10 milijonų eurų?

Tačiau čia dar ne išlaidų rekordai. Juos muša Vilniaus savivaldybė, kuri teisininkams už bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže prieš „Veolia“ jau sumokėjo pagal mums prieinamus duomenis iki 8 mln. eurų, o pagal 2019 m. sausio mėn. 23 d.  Tarybos sprendimą Nr. 1-1919 „Dėl įgaliojimų atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams suteikimo“ bylą dalinai finansuojantis rizikos fondas „PI“ pretenduoja į sėkmės mokestį, kurios dydis galės sudaryti iki 20 milijonų eurų. Ir „sėkmės mokestis“ (premija) bus mokama ne tik nuo rezultato, o nuo bylinėjimosi laiko, suteiktos bylai finansuoti sumos, taikos sutarties sudarymo ir kitų aplinkybių, kurios nesusijusios su realiai laimėtu rezultatu. Patį bylinėjimasį finansuoja neaišku kieno lėšomis suformuotas fondas Liuksemburge „PI“, įsteigtas prieš pat sutarties pasirašymą su Vilniaus savivaldybe. Pabandykite susirasti jų interneto puslapį. Kai per svarstymą Vilniaus taryboje nusistebėjau tokia schema ir uždaviau klausimus TGS BALTIC vadovaujančiajam partneriui Viliui Bernatoniui, iš karto gavau grasinimą, kad kreipsis į teismą.

Vilniaus antikorupcijos komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tokia arbitražo bylos finansavimo tvarka, kuomet milijoninis sėkmės mokestis (premija) priklauso ne tik nuo laimėto rezultato, bet ir nuo kitų aplinkybių, neatitinka pačios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytos finansavimo tvarkos.

Iki šiol neatsakyta, ar fondo lėšų „sunešėjai“ nėra asmenys iš Lietuvos, susiję su teisininkais ar politikais. Sutikite, nebloga „teisinė inžinerija“ – paskolini klientui 5 milijonus eurų, o atsiimi atgal 20, be jokios rizikos, nes pats ir kontroliuoji bylos procesą.

Čia kaip tame anekdote, kai senas teisininkas, tėvas, negalėdamas pats dalyvauti teismo posėdyje, nusiunčia savo sūnų, jauną, ką tik baigusį universitetą teisininką. Sūnus grįžta namo su vėjeliu, įbėgą į namus ir šaukia: „Tėti, tėti, aš laimėjau bylą, kurios tu negalėjai dvidešimt metų išspręsti!“ Tačiau tėvas, liūdnai linguodamas galvą sako: „Sūnau, ką tu padarei. Šita byla man padėjo namus pastatyti, tave į mokslus išleisti, o tu dabar viską ėmei ir pabaigei.“

Visose šiose „teisinėse inžinerijos“ schemose figūruoja teisinės kontoros TGS BALTIC vardas, taip pamėgtas Energetikos ministerijos ir energetikos sektoriaus įmonių. Ir kuriam taip sekasi būti parinktam ne konkurso tvarka.  Kontoros partneriai mėgsta reklamuotis, kad jie teikia ne šiaip teisines paslaugas, o atstovauja visą sektorių – energetikos sektorių. Kaip matome, energetikos ministrai, buvę ir esami, tai leidžia. Aišku, ne už pigiai.

TGS BALTIC partneriai puikiai įvaldę viešuosius ryšius, juk norint gauti didelius apmokėjimus reikia didelių ieškinio sumų. Kas gali nenorėti prisiteisti iš „Gazprom“  1.4 milijardo eurų? Ir politikams gera proga pasireklamuoti, ir visuomenė nuraminama, kas čia tie dešimt milijonų eurų užmokesčio prieš milijardus. Taip pat ir ginče su „Veolia“, kurios ieškinys Stokholmo arbitraže tik 21,6 mln. eurų, o jau TGS parengtas priešieškinys Vilniaus miesto savivaldybės ir Šilumos tinklų vardu viršija 400 mln. eurų. Juk negali 30 mln. eurų atlygio reikalauti, kai ieškinys yra tik 21,6 mln. eurai. Todėl jį reikia visomis įmanomomis priemonėmis išpūsti iki dydžio, kuris būtų visuomenei nematomas ir pakankamai didelis, kad politikai atsistotų to burbulo fone. Mūsų įstatymai neleidžia kurti dirbtinių bylų.

Tokios schemos vadinamos „baltųjų apykaklių“ korupcija, o ir ši praktika ateina iš Briuselio džiunglių. Paprastą korupciją lengva aptikti, suprantama, jei nori, nes, pavyzdžiui, statybose visada suskaičiuosi kiek pavogė plytų ar armatūros. O kaip išmatuoti, kodėl už teisinių paslaugų valandą moki 600 ar 1000 eurų, labai sunku. Deja, prokurorai Lietuvoje dar neišmoko sverti „smegenų“ ir nuolankiai žiūri į kolegas su geresniais kostiumais. 

Kaip su tuo kovoja Briuselis?

Pirma: maksimalus viešumas, jokių priedangų po konfidencialumo skraiste.

Antra: politikai viešai turi paaiškinti tokių paslaugų pirkimo motyvus, kainą bei pateikti ataskaitą, kokią naudą gavo visuomenė iš tokių teisinių paslaugų ir konsultacijų.

Trečia: turi viešai paaiškinti, kodėl paslaugas reikėjo pirkti iš išorės ir kodėl  neužtenka savų teisininkų bei patarėjų, kurių valstybės institucijos turi šimtus.

Tokios praktikos reikėtų ir mums.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
vagis abonentas moko ,kaip vogti kad nesugautu...

Kaunietis

Kaunietis portretas
Autorius teisus - reikia remtis savais teisininkais. Taip pat reikia bausti vadovus, kurie pradeda teistis neturėdami jokio pagrindo keliamas bylas laimėti.

K.

K. portretas
Kokie visi protingi prieš rinkimus.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kodėl nesiseka?
    Kodėl nesiseka?

    Akcizo iš alkoholio į šalies biudžetą per šių metų mėnesius pritekėjo 7,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Už spiritinius gėrimus pagausėjimas siekia net 8,4 proc. ...

  • Ne piniguose laimė
    Ne piniguose laimė

    Šį legendinį posakį dar kartą patvirtino WEF (Pasaulinio Ekonomikos forumo) atliktas tyrimas. Tyrėjai įvertino 38 labiausiai išsivysčiusių šalių vaikų gerovės rodiklius. ...

    6
  • Kam trykšta skambantys fontanai?
    Kam trykšta skambantys fontanai?

    Nors premjeras praėjusią savaitę iš tribūnos aptakiai pakalbėjo apie šūdmalą, vis dėlto esminis klausimas, kodėl reikėjo pradanginti tuos 4,5 milijono, perkant greituosius koronaviruso testus, liko neatsakytas. Būtų saldžiai smalsu s...

    5
  • Kada šis karas baigsis?
    Kada šis karas baigsis?

    Kaip sunku prasibrauti į gydymo įstaigas. Dabar, COVID-19 pandemijos akivaizdoje, dėl to nuolat sulaukiame skaitytojų skambučių ir laiškų. Tačiau šįkart man teko tai patirti savo kailiu. ...

    26
  • Vers iš sosto?
    Vers iš sosto?

    Šiandien prasideda 28-asis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas. Pirmieji į aikštelę šįvakar Klaipėdoje įžengs "Neptūno" ir Alytaus "Dzūkijos" krepšininkai. Savaitgalį jų pėdomis paseks likusi...

    2
  • Penkios pirmosios finansinio raštingumo pamokos
    Penkios pirmosios finansinio raštingumo pamokos

    Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingu...

    2
  • Dirbtinis intelektas – žmogaus proto ateitis ar pabaiga?
    Dirbtinis intelektas – žmogaus proto ateitis ar pabaiga?

    "Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai", – yra sakęs XVIII a. filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas. ...

  • Pamišusio Žirgo spektaklis
    Pamišusio Žirgo spektaklis

    Vargu ar atsirastų šiame pasaulyje nors vienas pavyzdingas amerikietis, niekada gyvenime negirdėjęs pasakojimų apie šaunųjį Septintojo kavalerijos pulko vadą George‘ą Armstrongą Custerį (1839–1876) ir jo šlovingą pra...

    4
  • Rožinis politiko sapnas
    Rožinis politiko sapnas

    Ko tik nepadarysi, kad patenkintum savo ego? Net valstybės ateities negaila paaukoti dėl dar vieno sugrįžimo į valdžią. Ir tada galėsi vėl aukštai iškėlęs smakrą ir atgal atmetęs plikę oriai ignoruoti savo valdomus "cholopus&qu...

    11
  • Išvaryti iš rojaus
    Išvaryti iš rojaus

    Kartkartėmis, tai giminių susiėmime, tai kandidatų į Seimą debatuose, tiesiogiai ar pasitelkus metaforas, užverda diskusija apie tai, kiek demokratijos reikia verslui ir ar ji jam apskritai būtina. Kartais ši tema, kiek transformuota, perkeliama...

    3
Daugiau straipsnių