Kaip elgtis ekstremalios situacijos metu?

Pamačius droną

Oficiali Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platforma „LT72“, skirta padėti gyventojams pasiruošti įvairioms nelaimėms ir sužinoti, kaip elgtis jų metu, pateikia išsamią informaciją.

Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį bepilotį orlaivį (droną), reikėtų išlikti budriems ir ramiems. Nedelsiant reikėtų eiti į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis skelbiamas tiek interneto svetainėje LT72.lt, tiek „LT72“ programėlėje).

„Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, t. y. jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.

Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.

Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui“, – rašoma LT72.lt.

Tokiu atveju reikėtų laikytis atsakingų institucijų nurodymų ir sekti oficialius pranešimus.

Svarbu apsaugoti vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėti jiems pasislėpti saugioje vietoje.

„Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.

Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai. Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.

Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų“, – rašoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje.

Iškilus oro pavojui

Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone, reikėtų klausytis pranešimų per LRT radiją, tikrinti pranešimus mobiliajame telefone. Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, reikėtų kuo skubiau susirasti priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.

„Nepasiduokite panikai, elkitės ramiai […], perspėkite artimuosius, kaimynus. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis. Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją.

Pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.

Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite patalpoje be langų. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.

Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris – atlikite veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Radus galimą sprogmenį

Pastebėję įtartiną daiktą, galbūt sprogmenį, jo nelieskite. Kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs. Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.

„Sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti“, skelbia „LT72“ ir ragina apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant pranešti policijai.

Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo, ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu.

„Pirma, jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra, baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo, ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis“, – ramina ekstremaliųjų situacijų specialistai.

Iki policijos atvykimo pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu. Vienam tai atlikti sunku – prašykite kitų asmenų pagalbos.

Būtinai sulaukite policijos pareigūnų, nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą ir jį apibūdinti.