- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais laikais verta pradėti nuo viešo vertybių išpažinimo. Esu triskart skiepytas, dėviu medicininę kaukę, dažnai rankas valau dezinfekciniu skysčiu. Palaikau ryškią medicinos specialistų daugumą, kuri teigia, kad tik labai didelės visuomenės dalies pasiskiepijimas ir atsakingas elgesys viešose erdvėse gali leisti veiksmingai suvaldyti virusą.
Atmainų bus daugiau
Tačiau yra omikron. Ir, jau niekas neabejoja, ateityje bus dar daugiau COVID-19 viruso atmainų, kurios bus kitokios, gal labiau pavojingos, gal sparčiau plintančios, gal dar kažin kokios. Gamtos neapgausi, o visuotinai reikšmingas (pasaulio mastu) skiepijimasis – dar labai tolimas tikslas. Todėl omkiron atmainą kildiname iš Pietų Afrikos. Kita mutacija atsiras Amerikoje, trečia Azijoje – ir taip toliau.
Negalime net teoriškai svarstyti prievartinio skiepijimo modelio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Nors ilgam laikotarpiui turime siekti problemos sprendimo susidorojant su virusu, tačiau trumpam ir vidutiniam laikotarpiams (t.y. bent jau artimiausius penkerius metus) turime susitaikyti su mintimi, kad gyvensime nuolatinių viruso mutacijų ir mokslo bendruomenės lenktynių fone. Ir virusas visada bus žingsniu priekyje, o mūsų žvilgsniai bus sutelkti į pasaulio mokslo elitą, kuris kaip niekada anksčiau rodo savo vertę šimtams milijonams žmonių.
Pamatinis požiūris
Gyvendami naujoje realybėje turime žvilgsnį kreipti į vieną bendražmogišką savybę – reikšminga Lietuvos (ir viso pasaulio) žmonių dalis nesiskiepys. Tai gali kilti iš baimės, iš nežinojimo, iš nepasitikėjimo valdžia ir dėl daugybės kitų priežasčių. Bet turime su tuo susitaikyti – taip yra ir taip bus. Todėl jau dabar aišku, kad siekis paskiepyti reikšmingai didelę visuomenės dalį pagrindinio savo tikslo – sustabdyti viruso mutacijas – nepasieks. Tačiau kitas tikslas (ir šiandien pagrindinis) – apsaugoti besiskiepijančius nuo COVID-19 viruso komplikacijų pavojų – puikiai įgyvendinamas.
Bet, grįždami prie nesutinkančių skiepytis, grįžtame prie pamatinio mūsų pasaulėžiūros klausimo. Kur baigiasi mūsų asmeninė laisvė, o kur prasideda visuomeninės pareigos. Klasikai juokavo, kad asmeninė laisvė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito piliečio nosis. Tačiau tokia iliustracija negalima, kalbant apie skiepijimąsi, dėl vienos reikšmingos detalės – skiepų atsisakančios visuomenės dalies dydžio. Statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje paskiepytų gyventojų skaičius perkopė 1,9 mln. Neseniai skelbta, kad pastarojo gyventojų surašymo metu (fiksuota situacija šių metų sausio 1 d.) Lietuvoje buvo 2,8 mln. gyventojų. Taigi, kone milijonas – 900 tūkst. – Lietuvos piliečių neskiepyti. Ir nors reikšminga jų dalis yra persirgę natūraliai, tačiau didelė dalis lietuvių nesiskiepijo ir nesiskiepys. Kai kuriems jų (pavyzdžiui, nepilnamečiams, kurių šalyje apie pusę milijono) skiepijimosi galimybė pasiūlyta tik neseniai.
Rimtas iššūkis
Todėl, kalbant apie valstybės planuojamas skatinimo priemones, negalime net teoriškai svarstyti prievartinio skiepijimo modelio. Tokia priemonė galbūt ir įsivaizduotina totalitarinėje Kinijoje, kur nėra asmens laisvių. Tačiau Lietuva – demokratinė valstybė, kur riba netiesioginei prievartai – sudėtingas klausimas ir priekabiai svarstytinas kiekvienu atveju.
Kiek laisva liks visuomenė, kurioje visus aplink save kumščiais mosuojančius bandysime įvilkti į tramdomuosius psichiatrinės įstaigos marškinius?
Naujausia žinia, nustebinusi iš aukščiausių Vyriausybės kabinetų, – siūlymas atimti ligos draudimą iš asmenų, kurie nesiskiepijo ir suserga COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė neseniai pareiškė, kad racionalu būtų svarstyti, ar mokėti ligos išmokas tokiems asmenims. Stebina ministrės nepakantumas kitaip mąstantiems ir nuoseklumo bei logikos stoka. Vienu atveju – nedarbo išmokų mokėjimo – ministrė elgiasi padoriai ir nesiūlo jų atimti, grįsdama tuo, kad visi gyventojai moka atitinkamas draudimo įmokas. Įmokų sveikatos draudimui atveju ministrė užmiršta padorumą ir jau keičia savo poziciją.
Matomai dėl tokių veiksmų COVID-19 pandemija yra rimtas iššūkis ne tik kiekvienam iš mūsų. Tai iššūkis mūsų valstybei, mūsų visuomenei – kiek ir kada mes sugebame išlikti kartu, net jeigu atskirais klausimais turime visiškai priešingą nuomonę. Grįžtant prie kumščių alegorijos – kiek laisva liks visuomenė, kurioje visus aplink save kumščiais mosuojančius bandysime įvilkti į tramdomuosius psichiatrinės įstaigos marškinius?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žinia iš Madrido
Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. ...
-
Maisto krizė viena nevaikšto2
Ekspertai vis dažniau kalba apie artėjančią pasaulinę maisto krizę, kurią nulems Rusijos karas Ukrainoje. Ar mes ją irgi pajusime? Kol kas nė vienas prekybos centras neužsidarė. Kol kas nė mažiausia lentynėlė parduotuvėse neištušt...
-
Feisbuko kaubojai
Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...
-
Gal valdžiai jau metas katapultuotis
Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...
-
Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai1
Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...
-
Reformos pagirių miške
Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...
-
Relikvijos prasmė
Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...
-
Europietiškas auklėjimas
Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...
-
Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...
-
Kultūros nakties tamsumos5
Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...