Jo niekas nepakeis

Visuomenės esti įvairios. Egzistuoja statistinė visuomenė, tiksliau – kelios visuomenės, kurias apibrėžia priklausymas kokiai nors žmonių grupei, besitelkiančiai rasiniu, tautiniu, religiniu, partiniu, gyvenamosios vietos ar panašiai pagrindu, ir jose svarbus šis priklausymas pasirinktai ar primestai daugumai. Tačiau egzistuoja ir visuomenė, kuriai svarbiausia idėjos ir jų įgyvendinimas, o čia jau nebe žmonių grupių, bet atskirų individų sritis.

Kuo daugiau šio tipo visuomenėje didžių ir talentingų žmonių, tuo ji stipresnė. Ir štai Lietuvos idėjų visuomenė patyrė net ne smūgį, o katastrofą, praradusi patį talentingiausią jos narį ir idėjinį vedlį Leonidą Donskį.

Apie šį unikalų asmenį pastarosiomis dienomis daug prirašyta, kartais net perlenkiant, tad kalbėsiu trumpai ir paprastai. Porą dešimtmečių pažinojau šį žmogų gana artimai, tad tik galiu patvirtinti daugelio minimą jo neaprėpiamą ir įvairiapusę erudiciją, bei pridurti, kad L.Donskis nebuvo ieškantis "Google", o sugebantis pats pažerti daugybę datų, faktų ar citatų. Jo sąmonėje viskas buvo kontekstualu, apmąstyta ir suvokta. Analitiniai straipsniai, kurių begalę yra parašęs, visada išlaikydavo žmogiškąjį orumą ir pastangą neįžeisti kito žmogaus, net kritikuojamo. Leonidas visada rašė ne apie tą kritikos vertą žmogų ar žmonių grupę, bet apie konkrečias kritikuotinas idėjas, atsietas nuo asmenybių. Ir tai nuostabi pakantumo ir tolerancijos forma visuomenėje, kurioje oponento badymas nosimi į kilimą yra norma.

Nebūtų klaida teigti, kad šis žmogus lietuviškosios intelektualinės minties tarptautinei sklaidai nuveikė daugiau nei visi šalies universitetai kartu sudėjus. Tačiau kur kas labiau jis buvo reikalingas ne užsieniams, bet Lietuvai, kurios ištikimas patriotas ir buvo. Tačiau labiausiai mane žavėjo šios asmenybės etiniai dalykai. Bekompromisis sąžiningumas, garbingumas, padorumas ir pareigingumas. Tai buvo Padoraus Žmogaus (iš abiejų didžiųjų) etalonas, koks sovietmečiu daug kam atrodė esąs Justinas Marcinkevičius. Tik tiek, kad Leonidui neprireikė flirtuoti su sistema kaip didžiajam poetui, be to, pastarasis šiandienėje realybėje jau ne itin ką būtų nuveikęs, o Leonidas sugebėjo labai daug. Į jo nuomones atsižvelgdavo netgi valdantieji, nors kartais ir grieždami dantimis.

Ir štai nuo darbų stojanti širdis, aplinkinių sutrikimas, trys oro uosto defibriliatoriai, likę gulėti lentynose (tai itin apgailėtinas faktas) ir vienas didžiausių Lietuvos žmonių iškeliavo. Visuomenė labai greitai pajus jo stygių. Nes šis žmogus buvo IŠ TIESŲ nepakeičiamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ooooo!....

Ooooo!.... portretas
Na čia Navakutis atskėlė. Be dievų jam niekaip. Su visa pagarba velioniui L.D., kurio filosofijos buvo suvokiamos mažutei daliai intelektualų, "davaj" imam ir truputį pridergiam ant tautos mylėto ir mylimo poeto Justino Marcinkevinčiaus kapo, prikišdami jo "koketavimą" su andainykšte santvarka, pamiršdami keliantį jo balsą, mindaugus, mažvydus, katedras, Lietuviško Žodžio iśaukštinimą. Gal nereikėjo, Navakuti? Nepavydėkim Talento, ypač išlydėdami kitą bičiulį...

Julius

Julius portretas
Pataikūnų visuomenės kūdikėlio Navako straipsnis. Žmogus užaugo bežiūrėdamas į didžius sovietijos tautos vadus, tai net ir dabar LAISVĖJE nesugeba atjunkti nuo tos buvusios ideologijos papo - vis kažką jam maga dievinti... Šis jo straipsnis man priminė sovietmečio straipsnelius, kai po didžių "tautos" vadų mirčių tokie buvo rašomi. Rašytojukas gi turi kažkam pataikauti, kad savo MEDIOKA kūrinėliais jam būtų lengviau skirtis kelią literatūriniame pasaulyje. Koks provincialumas, o antraštė iš vis viršunė: "Jo niekas" nepakeis"... Tai ir nereikia. Velionis buvo UNIKALUS žmogus, bet vėliau atsiras ir kiti - irgi unikalus. Kam tų saldžių pokalbių su "dievais", Navakai? Provincializmo gūduma.

P.V.T.

P.V.T. portretas
Pravirkau rugsėjo 21-ąją, kai sužinojau TĄ žinią. Antrąkart pravirkau, kai paskaičiau komentarus ne tik po šiuo straipsniu, bet ir po kitais. Dabar širdis verkia ir dėl vieno (išėjo didis žydų kilmės lietuvis, garbė jam ir šlovė amžinybėje), ir dėl kito (būna dienų, kai nesididžiuoji lietuvių tauta ir tuo, kad jai priklausai, gėda, kad tautiečiai tokie netolerantiški ir pamirkę savo letenas purve drabstosi tuo purvu į visas puses). Mums dar augti ir augti iki TO ŽMOGAUS, nedaugelis tais laipteliais palypės, gal tik vienas kitas bent kiek priartės. Jei kalnas neįveikiamas, geriau jo papėdėje patylėti.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    6
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

    1
  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių