Kuo daugiau šio tipo visuomenėje didžių ir talentingų žmonių, tuo ji stipresnė. Ir štai Lietuvos idėjų visuomenė patyrė net ne smūgį, o katastrofą, praradusi patį talentingiausią jos narį ir idėjinį vedlį Leonidą Donskį.

Apie šį unikalų asmenį pastarosiomis dienomis daug prirašyta, kartais net perlenkiant, tad kalbėsiu trumpai ir paprastai. Porą dešimtmečių pažinojau šį žmogų gana artimai, tad tik galiu patvirtinti daugelio minimą jo neaprėpiamą ir įvairiapusę erudiciją, bei pridurti, kad L.Donskis nebuvo ieškantis "Google", o sugebantis pats pažerti daugybę datų, faktų ar citatų. Jo sąmonėje viskas buvo kontekstualu, apmąstyta ir suvokta. Analitiniai straipsniai, kurių begalę yra parašęs, visada išlaikydavo žmogiškąjį orumą ir pastangą neįžeisti kito žmogaus, net kritikuojamo. Leonidas visada rašė ne apie tą kritikos vertą žmogų ar žmonių grupę, bet apie konkrečias kritikuotinas idėjas, atsietas nuo asmenybių. Ir tai nuostabi pakantumo ir tolerancijos forma visuomenėje, kurioje oponento badymas nosimi į kilimą yra norma.

Nebūtų klaida teigti, kad šis žmogus lietuviškosios intelektualinės minties tarptautinei sklaidai nuveikė daugiau nei visi šalies universitetai kartu sudėjus. Tačiau kur kas labiau jis buvo reikalingas ne užsieniams, bet Lietuvai, kurios ištikimas patriotas ir buvo. Tačiau labiausiai mane žavėjo šios asmenybės etiniai dalykai. Bekompromisis sąžiningumas, garbingumas, padorumas ir pareigingumas. Tai buvo Padoraus Žmogaus (iš abiejų didžiųjų) etalonas, koks sovietmečiu daug kam atrodė esąs Justinas Marcinkevičius. Tik tiek, kad Leonidui neprireikė flirtuoti su sistema kaip didžiajam poetui, be to, pastarasis šiandienėje realybėje jau ne itin ką būtų nuveikęs, o Leonidas sugebėjo labai daug. Į jo nuomones atsižvelgdavo netgi valdantieji, nors kartais ir grieždami dantimis.

Ir štai nuo darbų stojanti širdis, aplinkinių sutrikimas, trys oro uosto defibriliatoriai, likę gulėti lentynose (tai itin apgailėtinas faktas) ir vienas didžiausių Lietuvos žmonių iškeliavo. Visuomenė labai greitai pajus jo stygių. Nes šis žmogus buvo IŠ TIESŲ nepakeičiamas.