Paaiškėjo, kad Prezidentūros asignavimai turėtų augti net 11 proc. iki beveik 10,1 mln. eurų. Aiškėja ir tai, kad Prezidentūros biudžetas pučiasi sparčiau nei kitų pagrindinių šalies valdymo institucijų – Vyriausybės ir Seimo. Joms asignavimai augs po 1,3 proc. iki atitinkamai 55 mln. ir 23,1 mln. eurų.

Še tau, boba, ir devintinės, kaip sako kaimiečiai. Vadinasi, viešai deklaruojama apie vis didesnį krašto apsaugos finansavimą, resursų taupymą, tačiau, pasirodo, tai tik plepalai, – išpuoselėti pirštukai vis tiek giliau lenda į valstybės kišenę. Seną biudžetinį įprotį lupti valstybės pinigus sunku numaldyti, lyg erekciją svetimame rūtų darželyje. Kad Prezidentūros išlaidos didėja ne visai adekvačiai, jau kadaise yra pastebėjęs šviesaus atminimo profesorius K. Glaveckas. Tačiau tie jo priekaištai buvo greitai palaidoti vegetatyvinėje abejingumo pelkėje, ir laimės paieškų procesas sėkmingai sukosi toliau.

Klausimas, kodėl ir Vyriausybė beigi Seimas ne mažina savo išlaidas, o dar didina?

Išeitų, kad žmonės, verslas, NT savininkai apkraunami vis sunkesne mokesčių našta, biudžetinės įstaigos vidutiniškai susimažino valdymo išlaidas 5 proc., o kai kas sau leidžia ne tik netaupyti, bet ir dar labiau barstyti pinigus būtent valdymui, kurio institucinę kokybę Lietuvoje žymi krizės, „kinetiniai“ balionai ir nesibaigiantys skandalai. Kažkaip nepatogu net.

P. S. Sriūbaujama, kad brangios parodos Japonijoje nebus. Nepakeliaus kai kas už valstybės pinigus – nėra perteklinės ministerijos ministro. Gal ir nac. premijų nebedalins. Užuojautos.