Tačiau pažanga dėl to Marijos žemėn nesustoja skverbtis. Praėjusią savaitę susisiekimo ministras J. Taminskas džiūgavo: „Lietuva – tarp pirmųjų Europoje, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys“. Na, autonominio transporto į gatves dar neleis, tačiau jau bus galima važiuoti automobiliais, galinčiais perimti dalį vairavimo funkcijų.
Ačiū Dievui, kad pačių autonomiškiausių dar neleido, nes tokių mašinų vaizdo kameros nežinia kaip įvertintų gausius nelygumus, plyšius ir duobes, kuriomis jau seniai žiovauja mūsų magistralės. Gal tai toms kameroms būtų tiesiog juoda dėmė, kuri iš paskos važiuojančiųjų siaubui akimirksniu aktyvuotų savaeigės mašinos stabdžius ir keltų nuolatines avarines situacijas. Bet apie tai niekas per daug negalvoja, svarbesnė politinė pastangų sklaida.
O kokias pastangas fiksuojame realybėje? Matome, kad kelininkai pas mus virto tvorų pynėjais. Užuot lyginę duobes ir asfaltavę, jie A1 magistralėje ties Klaipėda nutiesė tvorą greitkelio viduryje esančioje žaliojoje vejoje.
Lygiai tą patį jie padarė kelyje į Palangą – aną savaitę baigė pinti dar vieną tvorą prie Žaliojo slėnio gyvenvietės – taip pat tarp eismo juostų esančioje vejoje. Žmonės juokiasi: kad „bomžai“ nevaikščiotų. O duobės ir toliau žiovauja vairuotojų siaubui.
Negana šio pasityčiojimo, ties posūkiu į Nemirsetą kelininkai šį pavasarį pastatė naują ženklą, perspėjantį, kad iki Palangos poilsiautojų laukia šeši kilometrai duobių. Iki pat tūkstančio kilometrų lenktynių ruožo.
Žodžiu, ir šią vasarą daužysimės invalidu tapusiu A1 „greitkeliu“, o paskui dar lauks „desertas“ – šeši arimų kilometrai iki didžiausio šalies kurorto.
Užtat ruožas į Vilnių jau aktyviai remontuojamas. Ačiū jums labai, gerb. valdžios kanopiniai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)