Homoseksualus žmogus ir Bažnyčia

Ar lengva homoseksualiam žmogui Bažnyčioje? Ne visada. Kartais jis gali susidurti su kunigu, kuris yra griežtesnių pažiūrų. Su kitu krikščionimi, savo broliu, sese, kurie, nežinodami istorijos, gali smerkti. Tada jie diskretiškai gyvena, nors turime pavyzdžių, kai krikščionys kalba, kad yra homoseksualūs, ir labai gražiai rodo savo tikėjimo kelionę, jiems tai netrukdo būti krikščionimis – sako Vilniaus universiteto (VU) kapelionas, jėzuitas, kunigas Eugenijus Puzynia.

Neseniai vykusiuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kasmet rengiamuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose kun. E.Puzynia SJ buvo vienas iš nominantų Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimui gauti. Plėtodamas akademinę sielovadą VU, kun. E.Puzynia SJ skatina atvirą ir pagarbų dialogą tarp skirtingų religijų, LGBT+ asmenų priėmimą. Pernai vasarą su jėzuitu tėvu E.Puzynia Bendra.lt kalbėjosi apie LGBT+ žmonių ir Bažnyčios santykį, apie dialogo poreikį.

– Kas, jūsų nuomone, paskatintų didesnį susikalbėjimą ir supratimą tarp Bažnyčios ir LGBT+ bendruomenės?

– Dialogo kultūra. Galima labai lengvai įsitraukti į politizuotą žaidimą. Dažnai nesuprantame vieno ar kito aspekto ir trūksta įsigilinimo į klausimą. Labai rimta mokslinė diskusija, kas yra homoseksualumas ir apskritai žmogaus lytiškumas, ar ne? Mums, kaip visuomenei, svarbu atsakyti, kas aš esu, kam aš skirtas, ką reiškia mano lytiškumas, kaip jis reiškiasi, kokios priimtinos formos, kokios jau būtų žeidžiančios žmogišką orumą. Tokie dalykai atrodo abstraktūs, bet jie tokie nėra.

Lietuvos visuomenėje yra labai didelis susipriešinimas dėl homoseksualumo, Partnerystės įstatymo. Sakyčiau: emocijas į šalį ir kalbamės – nėra kito kelio. Visą laiką tas pats kelias – argumentuotai kalbėti, ieškoti, tyrinėti, nematant kažkokio baubo, nesakant: „Va, tu LGBT+, o tu – kažkoks konservatorius.“ Nemąstyti tokiomis klišėmis. Tai labai padėtų judėti į priekį.

– „Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai.“ Po šių popiežiaus Pranciškaus žodžių ir po jų ėjusios minties, kad jis pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, visuomenė skilo į dvi dalis. Kaip jūs suprantate Vatikano pasiųsta žinią apie LGBT+ žmones ir kaip ji išgirsta Lietuvos bažnyčios atstovų?

– Aš jėzuitiškai paklausčiau: „Kaip jūs supratote šią žinią?“ Mes žinome, kad tas filmukas išėjo, kad buvo sudurstytas iš labai skirtingų kontekstų. Vadinasi, žmogus, kuris sukūrė filmą, filmavo popiežiaus gyvenimo epizodus, pasisakymus. Jis sudėjo iš skirtingų kontekstų ir padarė tokį vieną tekstą. Tai nebuvo rišli kalba. Tai buvo sujungti darinėliai iš skirtingų kontekstų.

Popiežius nieko naujo nesako. Bažnyčia taip visada kalbėjo, kad žmogus kiekvienas gerbtinas dėl to, kad yra Dievo kūrinys, kad yra laisvas, kad sukurtas pagal jo panašumą ir paveikslą. Orumas žmogaus yra kaip Dievo dovana – tai dar kitas klausimas, kaip žmogaus teisės Europoje vystėsi dėl krikščioniško supratimo apie tai, kas yra žmogus. Šio debato niekas nemato. Žiūri tik vienos pusės kontekste.

Ką popiežius ten sako? Kad turi turėti šeimą? Iš kur kyla frazė? Tai buvo po Sinodo (susirinkimo) apie šeimą. Romoje vyko Sinodas, suvažiavimas, paskui išėjo dokumentas „Amoris laetitia“ – „Meilės džiaugsmas“. Ten homoseksualių vaikų tėvai klausia, kaip mums elgtis kaip krikščionims su savo vaikais. Didelė problema visuomenėje – nepriima, atrodo, ir Bažnyčioje nelabai randa vietos, kaip mes turime elgtis? Ir tame kontekste homoseksualių vaikų tėvams jis sako, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti šeimą, tarp jų ir homoseksualus žmogus.

Kaip mes, didžioji dauguma, išgirdome žinią? Kad turi teisę į šeimą, kuriant Partnerystės įstatymą. Bet ne apie tai popiežius kalbėjo. Jis kalbėjo homoseksualių vaikų tėvams, kad jie neatmestų savo vaikų iš šeimos, o priimtų juos su jų klausimais.

– Pats, ėmęs kalbėti šia tema, sulaukėte ir nemažai neigiamų reakcijų, tai nesulaiko jūsų? Kodėl jums ši tema svarbi?

– Esu VU kapelionas, dirbu su jaunimu. Labai natūralu, kad kyla klausimų. Lietuvoje yra skirtingos kartos. Jaunesni drąsiai ir naujai ieško atsakymų į klausimus apie gyvenimą, apie prasmę, kas jie yra. Pas mane ateina žmonių ir pasikalbėti, ir dėl dvasinio palydėjimo, jie ieško prasmės ir tikėjimo, pavyzdžiui, turi homoseksualumo klausimą.

Aš studijavau Paryžiuje, taip pat Romoje, į tuos klausimus teko žvilgtelėti ir studijų metu, tarkim, į Bibliją, į tam tikras elgesio gaires krikščionio gyvenime. Man atrodo, kad yra būtina prisidėti prie debatų, ypač Lietuvoje, kur trupučiuką viskas vyksta vėliau, tik dabar pradeda kilti. Norėjosi būti žmogumi, kuris bando šiek tiek kitokią perspektyvą pateikti. Natūralu, kad vyksta susipriešinimas, bet žmogiškai žiūrint kartais liūdna, neramu, kodėl žmonės taip piktai reaguoja. Bet aš suprantu, kad už to yra kažkokių baimių. Ir tai neracionalu, todėl labai nenusigąstu, bandau toliau tarnauti, kaip tarnavęs žmonėms, kurie man paskirti, – Jonų bažnyčioje, VU sielovadoje. Bandyti kalbėtis, diskutuoti. Tikiu, kad pokalbis yra žmogiškasis būdas mums vieniems kitus girdėti ir suprasti.

– Teigiate, kad pas jus ateina dvasinio palydėjimo ir LGBT+ bendruomenė. Kiek jums yra tekę pagelbėti palūžusiam homoseksualiam žmogui būtent per Bažnyčią, per tikėjimą?

– Nevedu statistikos, kiek aš tokių turėjęs. Atsisėdi į klausyklą ir pradedi klausyti išpažinčių arba žmonės ateina pasikalbėti, be abejo, ir šiuo klausimu. Didelis dalykas žmogui vien ateiti ir išdrįsti kalbėtis, nes įsivaizduoja, kad tuoj pat bus pasmerktas. Tai tarsi labai slaptas dalykas, žmonės bijo, kad bus pasmerkti. Turėjau ne vieną ir ne du, ne tris pokalbius būtent šiais specifiniais klausimais. Mano pozicija – pirmiausia visada matyti žmogų kaip žmogų, kaip Dievo kūrinį ir padrąsinti, pažiūrėti, kas jame yra stipraus, kas jame gražaus, padrąsinti eiti pozityviai. Tai yra mano darbas. Dalis to darbo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nemėgstu kunigų,davatkų, nes jie nesąžiningi.Bažnyčia yra vieta pagerbti dievą ir ten privalo būti dievo tarnai.Žmogiška prigimtis yra kurti šeimą,o celibatas kunigystėje veda prie iškrypimo.Taigi kunigo dangstymas LGBT visiškai suprantamas....Pedofilija išplitusi,ir tai siaubingiausias dalykas sužinoti,kad tuo užsiima dievo tarnai.

AČIŪ

AČIŪ portretas
Sunku ne dėl savo krypties, o dėl to, kad visur, net ir bažnyčioje aukščiau visko kelia savo krypties reikalus. Kai galvos bažnyčioje apie savi tikėjimą, sielą, dvasią, o ne apie miegamojo reiklaus, bus taip, kaip visiems. Žinoma, kalčiausi dėl to tie, kad nuo mažens žmogučių galvelę, jų visą dėmesį ne ten kreipia, kur suaugusių PAREIGA juos kreipti. Dėkoju savo senelių ir tėvelių bei mokytojų kartoms, kad mūsų mintis kreipė į tai, kas gyvenime bus svarbu - į poreikį būti išsilavinus, į išsiauklėjimą, į mokėjimą būti visuomenės nariu, o ne individualistu. Lavino mūsų skonį, gerą toną, mokė nekelti savęs aukščiau kitų. .

Anonimas

Anonimas portretas
Tai į bažnyčia reikės eiti tada kaip nevyks jokios pamaldos.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Boksas grįžta
    Boksas grįžta

    Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...

    1
  • Mandžiūrijos kandidatas
    Mandžiūrijos kandidatas

    Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...

  • Lyderis gali viską
    Lyderis gali viską

    Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...

    8
  • Rykštė taršos bylose
    Rykštė taršos bylose

    „Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...

  • Rizikinga realybė ir reali rizika
    Rizikinga realybė ir reali rizika

    Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...

    1
  • Iš patrankos – į žvirblius
    Iš patrankos – į žvirblius

    Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...

    1
  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    17
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
Daugiau straipsnių