Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių.

Žinome, kad Lietuvoje jų infrastruktūra ganėtinai apleista. Daugiau nei 60 proc. Lietuvių gyvena daugiabučiuose ir kritiniais atvejais prieglobsčiu nuo sprogimų virstų daugiabučių ar privačių namų rūsiai.

Deja, pastarųjų metų tendencijos lėmė, kad dalis gyventojų išvis liko be įrengto rūsio ar pusrūsio. Ir tam yra paprastų fizikinių priežasčių: Lietuvoje santykinai aukštas gruntinio vandens lygis, todėl mūsų rūsiai dažniausiai asocijuojasi su vėsia ir drėgna patalpa; tinkamai juos įrengti inžineriškai įmanoma, bet kainuoja papildomų lėšų.

Istorinė perspektyva

Žvelgiant istoriškai, kai tik žmonija galėjo, stengėsi lįsti lauk iš tamsių, drėgnų urvų ir statytis namus atvirose vietovėse. Tai buvo pranašumas: natūrali šviesa, sausesnės patalpos, į patalpas nebėgantis lietaus vanduo, grynas oras, daugiau įėjimų, galimybė planuoti ir, žinoma, atsiveriantys vaizdai.

Ilgainiui miestų plėtra ir tinkamos vietos stoka lėmė jos vertės kilimą ir daugiaaukščių pastatų statybą. Virš žemės būstus įsirengę žmonės po žeme, neskaitant šachtų, dažniausiai įrengdavo tik gamybines, sandėliavimo arba pagalbines patalpas. Šiuolaikiniuose megapoliuose kaip niekada trūksta vietos pastatams. Urbanizacijai įgaunant pagreitį, požeminių gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau turėtų atrodyti kaip logiškas sprendimas.

Tačiau kodėl iki šiol gyvenimas tokiuose namuose dažniausiai atrodo kaip iššūkis arba kaip laikinas, dažniausiai ekonominių priežasčių nulemtas sprendimas? Iš dažniausių nuogąstavimų, be tamsos, vėsos ir drėgmės, požeminių pastatų atveju minimas net ir galimas oro trūkumas, įvardijama padidėjusios radono koncentracijos grėsmė, užliejimo vandeniu pavojus, įkalinimas žemės drebėjimo atveju, užgriuvus įeigai, vaizdo pro langą trūkumas, spengianti tyla ir pan.

Gyvenant požeminiame name žmonių baimės gali virsti ir liga – klaustrofobija. Gyvenant aukščiau nei antrajame aukšte, iškritus iš pastato, galima sunkiai susižeisti ar užsimušti, tačiau aukščio baimės nėra, akrofobija neišsivysto. Atrodo, kad gyventojai paprasčiausiai gyvenimą aukštai priima kaip natūraliai įprastą ir apie tai net negalvoja.

Didesnis saugumas

Dažnai teigiama, kad, net be žemės darbų, požeminių namų statyba bus brangesnė, nes konstrukcijos turės atlaikyti grunto ir gruntinio vandens slėgius, reikės spręsti gruntinio vandens klausimus – jį žeminti arba hermetizuoti pastato išorinius atitvarus.

Natūralu, kad tokį pastatą remontuoti yra brangu ir sudėtinga, nors jau dabar sėkmingai naujinamos įvairios savaime atsinaujinančio betono technologijos, sumažinančios riziką ir išlaidas. Atrodo, kad gyvenant po žeme bus didesnės ir eksploatacijos išlaidos: reikės priverstinės oro ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo visą parą.

Be visų paminėtų, nors ir šiek tiek ginčytinų požeminių pastatų trūkumų, galima būtų įvardyti ir jų pranašumus, lyginant su antžeminiais.

Požeminis pastatas yra saugesnis žemės drebėjimo, ypač tornado, atvejais, karo atveju yra ir slėptuvė, o pritaikius kai kuriuos architektūrinius sprendimus gali tapti ir beveik nematoma priešams.

Požeminio pastato atveju išsaugomas privatumas, o gyvenamųjų patalpų išdėstymas nematomas ir nenuspėjamas pašaliniams. Ne visada puikų vaizdą pro langą būtų galima kompensuoti žymiu triukšmo sumažinimu. Norint pajusti dalį šių pranašumų net nebūtina kastis po žeme.

Atliktas tyrimas

Kartu su KTU Statybos ir architektūros fakulteto kolegomis ir studentais atlikome tyrimą ir nustatėme, kad optimalus yra ne visiškai požeminio, bet vadinamojo įgilinto pastato variantas.

Jis suprantamas kaip keli pastato aukštai įrengti po žeme ir vienas ar keli aukštai – virš žemės. Galimas ir pastato stogo lygmens su žemės paviršiumi variantas. Labai patogu pastatą įrengti kalvoje ar šlaite – tada vienas pastato fasadų paliekamas atviras, išsaugant vaizdą į aplinką. Tokiu atveju gyventojams būtų paprasčiau patekti į pastatą, galima  išnaudoti natūralios šviesos patekimą, kitaip sutvarkyti oro ventiliaciją.

Brangstant energetiniams resursams labai svarbus klausimas – energijos sąnaudos pastatams šildyti šaltuoju metu laiku ar vėsinti – šiltuoju. Tai svarbu ir antžeminiams, ir įgilintiems, ir požeminiams pastatams.

Tipiniams antžeminiams pastatams buvo sukurta ir patobulinta daug metodų ir technologijų, skirtų elektros ir šilumos poreikiui sumažinti, tačiau energijos poreikis šildyti ar vėsinti vis dar išliko per didelis, kad jį būtų galima visiškai patenkinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ar biokurą.

Vien iš teorinės pusės galima teigti, kad energijos poreikis įgilintam arba požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti bus mažesnis nei antžeminiam pastatui. Juk žiemą dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei oro, o vasarą – žemesnė, todėl šis reiškinys gali būti panaudojamas įgilintam ar požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti.

Šilumos mainus per išorines pastato atitvarus į aplinką lemia nemažai veiksnių. Pagrindinis veiksnys – temperatūrų skirtumas skirtingose atitvaro pusėse. Pastato viduje stengiamasi palaikyti žmogui komfortišką vidaus oro temperatūrą, artimą 20 °C.

Kaip matome, iššūkių norint persikelti gyventi po žeme tikrai yra, tačiau didesnė dalis jų – ne inžineriniai, o psichologiniai. Keliautojus po įvairius pasaulio didmiesčius jau sunku nustebinti milžiniškomis metro stotimis ar ištisais prekybos centrais po žeme, tačiau ar pajėgsime po darbų sugrįžti į savo butus, esančius po žeme, parodys laikas ir būtinybė.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojespecialios slėptuvėsprieglobstis nuo sprogimų

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?
    Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?

    Kokios kultūros? Tokį klausimą norisi pateikti užrašo / idėjos / projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autoriams / organizatoriams ir visiems, kas nujaučiamą sąvokos „kultūra“ turinį priima kaip vien...

    5
  • Bedugnė tarp Lietuvos žmonių
    Bedugnė tarp Lietuvos žmonių

    Mūsų Konstitucija prasideda žodžiais „Lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, [...]“. Šimtmečiais atkakliai gynėme savo laisvę ir nepriklausomybę, puoselėjome tautinę santarvę, kūrėme atvir...

    8
  • Krepšinio šešėlyje
    Krepšinio šešėlyje

    Vargu ar kam kyla abejonių, kad krepšinis yra Lietuvos nacionalinis sportas. Tačiau tai, ką pastaruoju metu krečia mūsų šalies plaukikai, negali nekelti pasigėrėjimo. Šią savaitę Romoje pasibaigęs Europos čempionatas Romoje tap...

  • Kairioji pagurklio pusė
    Kairioji pagurklio pusė

    Daug karčių ašarėlių išliejo į Maskvą ir Minską "pralaužti informacinio barjero" važinėjantys kretinai 2022 mūsų Viešpaties metų vasarą, Jungtinių Valstijų politikei Nancy (1940) apsilankius Taivane. Labai daug. O...

    2
  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

Daugiau straipsnių