Gerovė – iš rekordinių bankų pelnų ir šešėlio

Vyriausybės pateikti Seimui 2020 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir su juo susiję įstatymų projektai anaiptol nėra baigtiniai. Projektuose yra taisytinų dalykų, netenkinančių nei dalies parlamentarų, nei atskirų visuomenės grupių lūkesčių. Iki lapkričio 18 d. Vyriausybės parengti projektai bus nagrinėjami komitetuose, pirmas svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 d., antras – gruodžio 5 d. Tik patvirtinus Seime bus galima įvertinti, kiek valstybės biudžetas yra socialiai kryptingas, kiek atitinka programinius įsipareigojimus mokytojams, kultūrininkams, aukštajam mokslui ir t.t.

Socialinei apsaugai – beveik papildomas milijardas

Daugiausia išlaidų numatyta socialinei apsaugai (6,190 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai (2,303 mlrd. eurų), švietimui (1,568 mlrd. eurų) ir gynybai (1,107 mlrd. eurų). Pagrindinis augimas socialinės apsaugos srityje – plius 761 mln. eurų.

Darbo užmokesčio pokyčius pajus visi dirbantieji. Pirmiausia didės minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 555 eurų iki 607 eurų „ant popieriaus“. Skaičiuojama, kad nekvalifikuotą darbą dirbantys ir MMA gaunantys asmenys kitąmet „į rankas“ gaus 437 eurų, įtakos didėjančiam atlyginimui turės ir padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitais metais šis dydis sieks 350 Eur vietoje anksčiau planuotų 400 Eur. Ženkliai didės NPD neįgaliesiems: turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą NPD didės nuo 308 Eur iki 600 Eur, o turintiems sunkų neįgalumą – nuo 353 eurų iki 645 eurų.

Numatyta padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) didesnes pajamas uždirbantiesiems. Bus taikomas vietoje 27 proc. – 32 proc. GPM tarifas uždirbantiems daugiau kaip 84 VDU, arba 104 tūkst. eurų per metus.

Biudžeto projekte taip pat numatyta padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA), kad darbo užmokestis nebūtų pakeičiamas socialinių garantijų neteikiančiais dienpinigiais.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.

Skaičiuojama, kad pensijos kitąmet didės sparčiau nei atlyginimai, tai yra 8,11 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasieks 395 eurus. Didės ir šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų.

Iš kur papildomos pajamos?

Numatomi įvesti trys nauji mokesčiai: bankams, prekybos tinklams ir kol kas daugiausiai abejonių keliantis automobilių taršos. Taip pat siūloma didinti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, mažinti lengvatas ūkininkams.

Bankai, vos išgirdę apie naują mokestį, reagavo „be ceremonijų“: paragino nustoti kvailinti ir įspėjo, kad gali pasakyti „viso gero“, o mokestis esą bus perkeltas bankų klientams. Pritariame: nustokite kvailinti.

Kai kurie bankai jau vasaros pabaigoje paskelbė nuo spalio ar lapkričio branginsiantys savo paslaugas, kai apie būsimą mokestį dar nebuvo kalbos. Ar dabar nebus labai paranku kaltę, nors ir atgaline data, dėl to suversti politikams?

O gal bankai galėtų būti šiek tiek kuklesni spausdami pelną, socialiai atsakingesni ir savo rekordiniais pelnais solidariau dalintis su visuomene? Naujausi Europos bankininkystės institucijos (EBI) duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra pelningiausi Europoje. Lietuvą lenkia tik Rumunijoje veikiantys bankai, o ES bankų pelnų vidurkis nuo Lietuvos atsilieka net 2,4 karto. Ar dar maža?

Analogiškai perspėjama ir dėl didžiųjų prekybos tinklų mokesčio (sumokėsite jūs patys, pirkėjai), analogiškai galima ir pridurti. „Maxima grupės“ grynasis pelnas pernai siekė 116,734 mln. eurų, per metus padidėjo 56 proc. „Iki“ 2018 m. uždirbo mažiau – 22,22 mln. eurų grynojo pelno, tačiau jis per metus išaugo net 125 proc.

Apšviesti šešėlį

Kitas pajamų šaltinis – šešėlinė ekonomika. Skaičiuojama, kad statybų, turgaviečių ir autoverslo sektoriuose sukasi apie 1 milijardas šešėlinių eurų. Statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų verslo pajamų. prekyboje mėsos produktais – apie 151 mln. Eur, prekyboje automobiliais ir jų dalimis vien tik PVM atotrūkis – 73 mln. eurų.

Vyriausybė yra nutaikiusi strėles būtent į šiuos sektorius, tad audringo atsako galima tikėtis, kaip ir argumentuotos diskusijos. Numatomos priemonės – privaloma statybininko kortelė, skaitmenizuota apskaita turgavietėse, prievolė deklaruoti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius.

Statybininko kortelė bus skirta darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai, ji būtų privaloma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems.

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas. Taip siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka. Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai.

Popierinę apskaitą turgavietėse skaitmenizuoti, supaprastinti žurnalų formas, sukurti sąsajas tarp informacinių sistemų. Kiekinė sistema neleis pardavinėti vis tų pačių 10 kilogramų mėsos.

Šiemet iš šešėlio bus ištraukta apie 200 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vidas

Vidas portretas
Lenkijoje valdžia turi teisę naudotis valstybės televizija.Visa Lenkija turi reikiama Informacija .Pas mus veikia tik prologanda.Ar valdžia neturi darbuotoju kad Informuotų tauta aiškiai,kaip Lenkijoj

kojine

kojine portretas
bankuose grynu nera ,juos maisais isveze skandinavai,liko tik popieriuje ir kortelese,kurie neturi jokios vertes tik skaiciukus ,kuriais dar tiki 141 , bankai tusti todel ir nenori grynuju, bet padedant musu 141 nu "isminciumi" ,jie visiskai panaikins grynuosius ,kitos valstybes tures ,o Lietuva ne , Petkevicius buvo teisus :Durniu laivas ,o ne valstybe.

biudzeto prognoze

biudzeto prognoze portretas
biudzetas kaip ir kiekvienais metais bus priimtas, DDDDDDDDDDDD
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga
    Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga

    Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga. Dioksinai susidaro esant nepilnam organinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios halogenų, didžiąją dalimi chloro, degimui. ...

  • Valstybės valdomos įmonės: kaip vertinti jų veiklos rezultatus?
    Valstybės valdomos įmonės: kaip vertinti jų veiklos rezultatus?

    Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 mlrd. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jos uždirbo 111 mln. eurų grynojo pelno. Kaip vertinti jų pasiektus veiklos rezultatus – ar jie patenk...

  • Ministras ant kupranugario
    Ministras ant kupranugario

    Valdžios vyrų talentai vis pradžiugina rinkėjų širdis. Štai stojiškasis Seimo pirmininkas V.Pranckietis, pasirodo, moka groti fortepijonu. Tas paaiškėjo Raudondvaryje per susitikimą su gyventojais. O susisiekimo ministras J.N...

    6
  • Kas išoperuos cinizmą?
    Kas išoperuos cinizmą?

    Sostinės Lazdynų ligoninės kolektyvą sukrėtusi tragedija, kai neatlaikęs įtampos darbe prieš save ranką pakėlė jaunas gydytojas, apnuogino problemą, apie kurią iki šiol niekas nė nebandė (ar nedrįso) kalbėti. ...

  • Svetimi dūmai
    Svetimi dūmai

    Žemės ūkio ministerijos nereikia kelti į Kauną. Nieko jame ypatingo nenutiko. Ji šiandien turėtų būti Alytuje. Kad kauniečiai neįsižeistų negalintys pačiupinėti vieno iš valdžios skeptrų, tebūnie ministerija nuo Alytaus Kauno pus...

  • Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis
    Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis

    Ką gyventojams svarbu žinoti prieš skolinantis vartojimui? Dauguma klientų nedvejodami atsakytų, kad svarbiausia žemos paskolos palūkanos ir kuo mažesni apribojimai paskolos sumai bei jos grąžinimo laikotarpiui. Kaip gyventojų finansavimo srit...

  • Tas saldus žodis „kerštas“
    Tas saldus žodis „kerštas“

    Nespėjo N.Venckienės parvežti namo, o cirkas jau prasidėjo. Ne tik cirkas, bet ir kliedesiai, melas bei vilnietiškos patyčios. Kaip čia be jų? ...

    21
  • Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases
    Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases

    "Streikuosime!" – kone choru šaukia šalies pedagogai. O kaip dirbsime, niekas neklausia nei savęs, nei kitų. Vis dėlto net ir po tokio aliarmo teks sugrįžti į kabinetus ir klases. ...

    17
  • Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto
    Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto

    Turite nepilnamečių vaikų? Laukiate didėjančių vaiko pinigų? O gal jau suplanavote, kad praėjusiais metais pažadėtas atlyginimas mokykloje pakils, kaip žadėta? Visam tam pasiekti būtina, kad per likusius du mėnesius Vyriausybė ir Seimas surast...

    5
  • Padorumo ceitnotas
    Padorumo ceitnotas

    Nuobodu tikrai nebus. Kakofoniją Seime, akivaizdu, papildys vėl kaitinama violetinė isterija. Iš JAV kalėjimo parskraidinta bėglė Neringa Venckienė neabejotinai aktyvuos gyvybės ženklų jau nerodžiusio "Drąsos kelio" gerbėjus. ...

    5
Daugiau straipsnių