Europa neturi deramo atgrasymo Rusijos hibridinei agresijai

„Ai!“ Toks yra atgrasymo tikslas. Priešininkas turi pajusti, kad apsiskaičiavo. Jo taikinys nebuvo įbaugintas, jis atsakė veiksmingai ir skausmingai.

Rusija (ir kitos priešiškos valstybės) nuo pat praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio išbando Europos ir Šiaurės Amerikos šalių atgrasymo priemones. Įsiveržimas į kaimynines šalis. Kibernetinės atakos. Ekonominis karas. Kišimasis į politines sistemas. Padegimai. Sabotažas. Žmogžudystės. Sąrašas ilgas. Tačiau veiksmingų atsako priemonių sąrašas yra labai trumpas. Niekas, ką padarė Britanija, Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Vokietija ar kitos didžiosios Vakarų šalys, nesukėlė Kremliuje (arba Pekine, Teherane ar Pchenjane) tokio „ai“, kuris priverstų tų šalių režimus pagalvoti, kad jie rimtai suklydo. Todėl jie tęsia veiksmus.

Vakarų sprendimų priėmėjai griežtai protestuoja prieš kaltinimus neveiksmingumu. Jie beda pirštu į sankcijas, išvarymus, daugybę diplomatinių, karinių ir kitokių atsako priemonių. Taip, visa tai įvyko. Bet ar kas nors, ką padarėme, atgrasė nuo tolesnių išpuolių? Akivaizdu, kad ne, nes jie tęsiasi.

Net ir dabar dauguma Vakarų šalių nenori palikti savo komforto zonos. Jos padės Ukrainai pasipriešinti plataus masto karinei invazijai, tačiau neskirs pakankamai pinigų ar ginklų, kad užtikrintų pergalę. Jos reaguos į Rusijos išpuolius savo teritorijoje, bet tik sankcijomis dėl vaizdo: pranešimais spaudai, diplomatiniais išsiuntimais ir ekonominėmis sankcijomis, kurios iš tikrųjų niekam nekenkia.

Už šį nedrąsumą brangiausiai moka Ukraina. Kol kas Rusijos sklandančios bombos ir raketos nekrinta ant Europos miestų. Vokiečiai, grįžę iš antikarinių demonstracijų, ramiai miega savo lovose, o ne glaudžiasi bombų slėptuvėse.

Tačiau puolama ir Europa. Praėjusią savaitę aplink Stokholmo oro uostą skraidę dronai, GPS trukdžiai, sutrikdę Suomijos civilinę aviaciją, padidėjęs Rusijos karinis aktyvumas aplink povandeninius kabelius, daugybė kibernetinių atakų (įskaitant viešai neskelbtas) – visa tai yra Rusijos hibridinės agresijos, kuri tęsiasi toli už Ukrainos sienų, pavyzdžiai.

O atsako nėra. Ką Britanija darytų, jei, pavyzdžiui, paslaptingi dronai trukdytų aviacijai Hitrou oro uoste? Oro linijų bendroves lengva išgąsdinti. Nesunku įsivaizduoti, kad užsienio operatoriai nuspręstų, jog saugiau sustabdyti skrydžius į Londoną. Britų ekonomika patirtų didžiulę žalą ir trikdžius.

Ką darytų Britanija? Arsenalas atrodo menkas. Britanijos branduoliniai ginklai yra beverčiai. Piktas pranešimas spaudai ir likusių Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Londono neprivers jos ištarti „ai“.

Vienas iš variantų būtų reaguoti naudojant Ukrainos pajėgumus. Suteikti gamybinę, finansinę ir žvalgybinę pagalbą, kurios reikia, kad Ukrainos dronai galėtų padaryti tą patį Maskvos oro uostams. Kitas būdas būtų prašyti sąjungininkų pagalbos. Įsivaizduokite, kad Norvegija įveda naujų ribojimų Rusijos buvimui Svalbarde, o tuo pat metu Suomija praneša, kad dėl techninių kliūčių bus laikinai apribota Rusijos šnipinėjimo bazės (atsiprašau, konsulato) Alandų Salose veikla. Tuo metu Europos finansų institucijos imtųsi su Rusija susijusių bankų Kipre.

Dar geriau būtų, jei Britanija išeitų iš savo komforto zonos ir imtųsi kovoti su įgalintojais: bankininkais, teisininkais, buhalteriais ir kitais kostiumuotais bendrininkais, kurie suka Kremliaus sankcijų laužymo ratus. Kai kurie iš jų iš tikrųjų įsikūrę Britanijoje, tačiau gerokai daugiau jų yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir panašiose jurisdikcijose. Jei jie pagalvotų, kad jiems gresia profesinis pasmerkimas, civilinė atsakomybė ar baudžiamasis persekiojimas, verslo klasės vietos Kremliaus traukinyje staiga atrodytų ne tokios patrauklios. O „ai“ efektas smogtų ne tik jiems, bet ir jų klientams Maskvoje.

Visa tai yra įmanoma. Tačiau, visgi, mažai tikėtina. Vakarų šalys labai rūpinasi savo pačių saugumu. Tačiau nepakankamai stipriai. Rusija tai žino. O mes – ne.


Šiame straipsnyje: EuropaRusijaatgrasymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Žinoti ką daryti nepakanka, reikia daryti. Vien žinojimu rašistinės Putino Rusijos neišgąsdinsi.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Darbštumo anemija
    Darbštumo anemija

    Gruodžio antraštės rėkte rėkė: to dar nebuvo – vaikas padavė į teismą savo tėvus! Pilnoje šeimoje gyvenantis penkiolikmetis sumojo, kad tėvai iš jo per daug reikalauja – verčia laikytis režimo, sportuoti, reikalauja...

    3
  • Efektyvus švietimo įrankis ar bėgimas nuo tikrovės?
    Efektyvus švietimo įrankis ar bėgimas nuo tikrovės?

    Kai skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau skverbiasi į kasdienybę, pravartu kritiškai apmąstyti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai į švietim...

    2
  • Putinai krauju srūva
    Putinai krauju srūva

    Audringai 1941 m. vasarai skaičiuojant paskutines dienas, į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos pagaliau pasiekė „ant baudžiauninkų kaulų pastatytą“ monarchų ir revoliucionierių miestą ir, atkirtę vienintelį su išoriniu...

    4
  • Partnerio pagaliukai
    Partnerio pagaliukai

    Atėjęs į Seimą, partneris išvertė kišenes ir neva nuoširdžiai sakė, kad pagaliukų, su kuriais galima mušti, jau nebeturi, gal net rankytėse jų nėra laikęs. Niekas tuo netikėjo, bet dėjosi tikintys. Ypač tie, kam buvo ...

    5
  • Andriukaitis: pacientas turi būti išgydytas, o ne siunčiamas vis pas kitą specialistą
    Andriukaitis: pacientas turi būti išgydytas, o ne siunčiamas vis pas kitą specialistą

    Sveikatos apsauga Lietuvoje, kaip ir visoje ES, – viena iš aštresnių temų daugumai žmonių. Naujausi „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad vis daugiau ES piliečių tikisi aktyvesnių veiksmų ES sveikatos srityje. Tačiau a...

    21
  • Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!
    Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!

    Matau, kaip sunkiai sekasi pereiti prie svarbių valstybei klausimų ką tik suformuotai valdančiajai daugumai: tik pradėjo dirbti, bet jau įsivelta į bereikalingas diskusijas. Kad tik užimti laiką pigiomis intrigomis, bet ne tiesioginiu darbu. Turime vi...

    264
  • Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas
    Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas

    „Stintų valgymo sezonas atidarytas – skelbiu oficialiai“, – savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.  ...

    3
  • Startai ir niekstarčiai
    Startai ir niekstarčiai

    Kalbininkų pasiūlytas „niekstartis“ sportininkų žinomas kaip falšstartas: kai užimama netaisyklinga pradinė padėtis ir startuojama prieš teisėjo ženklą. Taip į kultūros ministro distanciją įšoko Šarūnas Bi...

    5
  • Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo
    Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo

    Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės ataskaitą apie AB „Via Lietuva“ veiklą, skelbia, kad dabartinis finansavimo modelis ir priimami sprendimai ne tik neatitinka valstybės poreikių, bet ir kelia abejonių dėl l...

    3
  • ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji
    ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji

    Tirpstant paskutinėms metų dienoms, laikas atsigręžti – kokie šie besibaigiantys metai buvo Lietuvos ekonomikai, verslui, pramonei? Ką pavyko pasiekti ir kas pasisekė mažiau. ...

    1
Daugiau straipsnių