Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai perspėjo, kad Europai kyla grėsmė susiskaldyti, ir paragino glaudžiau bendradarbiauti fiskalinėje ir ekonominėje politikoje.

Paskelbtame keturių ministrų bendrame straipsnyje teigiama, kad Europai "iššūkiu tampa ne tik euro zonos šalių ekonominiai sunkumai, bet ir didėjantys nacionaliniai Europos ateities suvokimo skirtumai".

"Praėjo du dešimtmečiai po Berlyno sienos griūties, o jau mūsų žemynui kyla nauja grėsmė susiskaldyti – šįkart tarp šiaurės ir pietų. Negalime leisti, kad tai atsitiktų. Mūsų šalys negalės džiaugtis šviesia ateitimi be vieningos Europos", – rašoma publikacijoje.

"Vokietija nėra pajėgesnė nei Estija, Latvija ar Lietuva viena susidoroti su pasauliniais šiandienos iššūkiais. Todėl mums būtina tolesnė integracija, kad išsaugotume Europos vertybes", – teigiama straipsnyje.

Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtą straipsnį pasirašė vakar Rygoje susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis, Edgaras Rinkevičius, Urmas Paetas ir Guido Westerwelle.

Ministrai Baltijos šalyse įgyvendinamas reformas pateikė kaip sektiną fiskalinės drausmės pavyzdį, ir pareiškė, kad krizę euro zonoje galima įveikti tik glaudžiau bendradarbiaujant ekonominės ir fiskalinės politikos srityse.

"Sėkmingai įgyvendinamos reformos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje turėtų paskatinti visą Europą ir toliau eiti šiuo keliu, į kurį visi įžengėme pasirašę fiskalinės drausmės susitarimą ir sukūrę Europos stabilumo mechanizmo fondą", – teigia ministrai.

"Glaudžiau bendradarbiaudami ekonominės ir fiskalinės politikos srityse turime sukurti ateities iššūkiams atsparią pinigų sąjungą. Tai svarbu tiek euro zonos narėms Vokietijai ir Estijai, tiek Latvijai ir Lietuvai", – rašoma straipsnyje.

Kalbėdami apie derybas dėl būsimo ES biudžeto, ministrai teigia, kad tikslinės investicijos į inovacijų plėtrą yra sparčiausias kelias Europai atgauti ekonominį konkurencingumą.

Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai taip pat pareiškė, kad būtina užtikrinti efektyvų demokratiškai atskaitingų Europos institucijų funkcionavimą ir Europą paversti pasauline žaidėja.

Baltijos šalių okupaciją nulėmusio Molotovo-Ribbentropo pakto dieną laišką paskelbę ministrai pasmerkė šį dokumentą ir pabrėžė, kad pasidalijimą įtakų sferomis numatantis slaptas protokolas "atvėrė kelią neteisybės ir nežmoniškumo politikai, atnešusiai Europai katastrofiško masto nelaimę".

"1939 m. rugpjūčio 23-ioji – tamsiausia mūsų istorijos diena primena mums, kokia brangi europinė tarpusavio pasitikėjimo kultūra", – rašo ministrai.