Ne vienus metus Lietuvos politinę padangę "puošia" nesibaigiantis serialas apie tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Apie tai plačiau diskutuoti politologinėse kertelėse dažniausiai prakuntama artėjant savivaldos rinkimams. Tik paradoksas – visi sako esantys už tiesiogiai renkamus merus, bet kad tai būtų įteisinta, į priekį nepajudėta nė per nago juodymą.

Štai ir dabar, kai pavasarį Seime žlugo dar vienas bandymas priimti Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų jau 2011 m., viskas aprimo. Reikia manyti, iki 2015 m. vyksiančių eilinių savivaldos rinkimų išvakarių. Tačiau ir tada, tikriausiai, viskas baigsis tik diskusinių ginklų pažvanginimu. Rezultato kaip nebuvo, taip ir nebus.

Ta pati pasaka be galo kamuoja kitą tam tikromis progomis vis iškylančią bėdą – dėl dvigubos pilietybės. Dabar ji vėl prisiminta, kai į Vilnių susirinko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) aktyvistai. Jie jau kelintą kartą kalba apie tai, kad Lietuvos pilietybė neturėtų būti taip paprastai atimama iš emigrantų, tapusių kitos šalies piliečiais.

Pasaulio lietuviai apgailestauja, kad labai ilgai trunka naujojo Pilietybės įstatymo priėmimas Seime. Jo iki šiol nėra, nors Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš beveik ketverius metus paskelbė išvadą dėl Lietuvos pilietybės ir nustatė, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai tegali būti "atskiri, išimtiniai, ypač reti", bet ne plačiai paplitę reiškiniai.

Tačiau tikimasi, kad šį rudenį bus pagaliau priimtas įstatymas, kuriame bus nustatyta, kokiais atvejais lietuviai nepraranda pilietybės, netgi jeigu tampa kitos šalies piliečiai. Nors projektu PLB nėra visiškai patenkinta, jis vis dėlto vadinamas kur kas progresyvesniu nei dabar galiojantis Laikinasis pilietybės įstatymas.

Bet galima spėti, kad netgi jeigu Seimas rudenį teiksis priimti naują Pilietybės įstatymą, pasaka be galo vis dėlto dar nesibaigs. Mat ketinama iškart priimti ir kreipimąsi į KT, prašant ištirti, ar naujame įstatyme sudėliotos formuluotės atitinka Konstituciją. Tai reiškia, kad įstatymas iškart po priėmimo dar neįsigalios. Reikės palaukti Teismo išvados.

Tačiau kas bus, jeigu ir vėl bus pripažinta, kad pasirinkta pilietybės suteikimo ir atėmimo formulė neatitinka Konstitucijos? Atsakymas – reikės ieškoti naujų formuluočių, o tai dar atims nemažai laiko, galbūt net kelerius metus. Visą tą laiką būsime priversti retkarčiais vis išgirsti eilines nesibaigiančias diskusijas, ką daryti su tuo alyviniu lietuvišku pasu, kas gali jį turėti, kas ne.

Tiesa sakant, ir visi ligšioliniai pasiūlymai dėl dvigubos pilietybės gal ir atrodytų patraukliai, jeigu ne abejonės, kad jie gali prieštarauti Konstitucijai. Nuolat ietys laužomos dėl to, ką reiškia KT nurodyti "ypač reti pilietybės gavimo atvejai".

Gerokai išplėsti dvigubos pilietybės galimybę neleidžia Konstitucijos 12 straipsnis. Kol jis nėra pakeistas, KT bet kada gali išbrokuoti bet kokius bandymus tai padaryti įstatymais. Tokie bandymai visada gali būti pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Todėl 12 straipsnio keitimas tikriausiai neišvengiamas. Bėda ta, kad tai galima padaryti tik referendumu. Bet baiminamasi, kad rinkėjai tiesiog neateis balsuoti tokiu nepopulistiniu klausimu.

Kita vertus, iki šiol nieko nebuvo padaryta, kad dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas taptų visos liaudies problema, kuri paskatintų daugelį žmonių apsvarstyti visus "už" ir "prieš" ir per referendumą ateiti prie balsadėžės išsakyti savo nuomonę.

Vilkinant problemą, vyniojant ją į nuolatinių politinių pažadų vatą, iki ausų paskendus diskusijų ir graudžių parypavimų liūne, nieko nebus pasiekta.