Daugiabučių kaimynystės Lietuvoje

Miestų planavimo praktikos, savivaldybių dokumentai, įvairūs teisės aktai ir viešųjų paslaugų planai remiasi prielaida, kad gyvenamosios vietos gerovė yra pats svarbiausias pačių gyventojų interesas, o kaimynai sugyvena tarpusavyje, sutaria dėl bendrų interesų ir aktyviai buriasi į bendruomenes. Tačiau ar tikrai miesto bendruomenė yra tas pats, kas kaimynystė? Ir ar tikrai kiekvienoje kaimynystėje galima rasti bendruomenę?

Realybė kitokia

Tarp svarbiausių komponentų, kurie sudaro bendruomenę kaimynystėje, – bendri sutarimai ir neformalios taisyklės, kurių laikosi kaimynai, bendra elgsena pagal tuos sutarimus, familiarumas ir tam tikras pasitikėjimo jausmas. Sociologai tai įvardija kaip socialinį kapitalą, kuris didina kaimynystės gyventojų tarpusavio pasitikėjimą.

Kaimynystės bendruomenės svarba yra itin pastebima kalbant apie daugiabučių renovacijos problemą, nes nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi įvairūs renovacijos finansavimo modeliai ir programų tikslai. Visų šių programų esminė prielaida – visi savo būsto savininkai kaimynai turi aiškiai išreikštą bendrą interesą dėl gyvenamosios vietos ir turėtų bendrai spręsti savo gyvenamosios aplinkos klausimus įkurtose daugiabučių bendrijose.

Realybė yra kiek kitokia. Daug miestų daugiabučių savininkų yra pasirinkę privačių namų administratorius, ne visi kaimynai sugeba susitarti dėl bendrijos steigimo, o ir ne visos oficialiai įsteigtos tokios bendrijos yra aktyviai veikiančios bendruomenės. Šį socialinio kapitalo deficitą daugiabučių kaimynystėse galima aiškinti istorinėmis aplinkybėmis, kurių sąlygomis vystėsi Lietuvos visuomenė: mūsų šalies šiuolaikinį miestą suformavo ne tik dabartinės rinkos visuomenės procesai, bet ir sovietmetis.

Sovietmečio palikimas

Sovietiniu laikotarpiu miestų planavimo kontrolė vyko ne tik nacionaliniu, bet ir visos Sovietų Sąjungos lygiu. Gyvenamosios vietos registracija ar užimtumo kontrolė leido valstybės institucijoms nurodyti, kur gyventojas turi dirbti ir gyventi. Sovietmečiu už miesto plėtrą atsakingi specialistai suskaičiuodavo visas investicijas, kiek išleisti būsto komunaliniam ūkiui, naujo būsto statybai, viešajai infrastruktūrai ir paslaugoms.

Racionalus planavimas iš viršaus eliminavo vietines iniciatyvas ar gyventojų bendruomenės vaidmenį ir sumažino savivaldos reikšmę, galimybę kaip nors koreguoti nacionaliniu mastu patvirtintą miestų planą ar jo įgyvendinimą. Komandinė ekonomika prižiūrėdavo visas investicijas į viešąjį gėrį ir skirtingai traktuodavo du ekonomikos sektorius.

Toks valstybės įmonių specifinis finansavimo modelis įtvirtino nuostatą, kad bendruomenė kaip atskiras institucinis veikėjas yra nereikalinga, nes ji gali pareikalauti daugiau išlaidų, nei numatyta planuose.

Lietuvos miestų sociologiniai tyrimai rodo, kad bene svarbiausia būsto renovacijos pasyvumo priežastis yra skirtingos daugiabučio gyventojų ekonominės galimybės – ne visiems kaimynams lengva prisidėti prie bendro renovacijos finansavimo.

Sudėtingas procesas

Atgavus nepriklausomybę, gyventojai tapo visateisiais būstų savininkais. Valstybinio būsto fondo privatizacija suteikė galimybes lengvatiniu būdu įsigyti nuosavybę ir kartu kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką, sukūrė prielaidas kurtis aktyvioms vietinėms butų savininkų bendruomenėms. Decentralizacijos procesas suteikė visas to meto teises ir atsakomybes vietinius klausimus tvarkyti savivaldai, o nacionalinio lygio institucijos praktiškai atsiribojo nuo vietinių miesto plėtros, būsto, komunalinio ūkio priežiūros klausimų.

Buvo ir yra vis dar tikima, kad būsto savininkai sąmoningai bursis į bendruomenes. Panašiomis prielaidomis remiasi ir dabartinės įvairios daugiabučių renovacijos programos variacijos – manoma, kad būsto savininkai yra sąmoningi vietinės bendruomenės dalyviai, kurie prisiima atsakomybę už savo kaimynystę ir kartu turto priežiūrą.

Tačiau staigus perėjimas iš sovietinio tipo miesto plėtros į rinkos principais plėtojamo miesto modelį atskleidžia, kad aktyvių bendruomenių kūrimas daugiabučių kaimynystėse – sudėtingas uždavinys. Savininkai, gyvenantys šalimais vienas kito, nebūtinai gali lengvai sutarti dėl bendro intereso, o bendrijos steigimas nebūtinai yra geidžiama bendros kaimynystės priežiūros forma.

Lietuvos miestų sociologiniai tyrimai rodo, kad bene svarbiausia būsto renovacijos pasyvumo priežastis yra skirtingos daugiabučio gyventojų ekonominės galimybės – ne visiems kaimynams lengva prisidėti prie bendro renovacijos finansavimo. Tačiau antroji pasyvumo priežastis – kaimynų socialinio kapitalo arba tarpusavio sutarimo ir pasitikėjimo stoka.

Sociologiniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad daugiabučiuose, kuriuose jau įgyvendinta renovacija, yra daugiau sutarimo, kaip turi atrodyti bendra kaimynystė, kaimynai palaiko artimesnius ryšius, daugiau bendrauja – pavyzdžiui, gyventojai kviečia vieni kitus į svečius, sveikinasi susitikę. Kaimynai labiau pasitiki vieni kitais – nepriklausomai nuo ekonominių skirtumų. Galima teigti, kad renovacija dar neskatina didesnio bendruomeniškumo, bet pačios kaimynystės bendruomeninis potencialas gali nulemti, kad kaimynai ras sutarimą dėl bendrų poreikių ir pasirinks renovuoti daugiabutį.

Apibendrinant, galima sakyti, kad kaimynų bendruomenės Lietuvoje vystosi lėtai pirmiausia dėl to, kad ilgą laiką gyvenome sovietinės centralizuotos daugiabučių kontrolės sąlygomis – tai trukdė burtis gyventojams, plėtoti vietines iniciatyvas. Įvairios politinės deklaracijos, viliantis masinio daugiabučių renovacijos proveržio Lietuvos miestuose, yra sunkiai įgyvendinamos net ir rinkos sąlygomis, nes kiekvienas gyventojas yra atsakingas už savo būstą ir kartu supančią gyvenamąją aplinką. Socialiniam kapitalui atsirasti reikalingas laikas užmezgant santykius su asmenimis už sienos, laiptinėje ar name ir perprantant bendrus interesus, o kaimynystė negali virsti bendruomene per vieną dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Po renovacijos

Po renovacijos portretas
Visiskas debiliskas straipsnis.Gal susapnavo?>"daktaras".
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga
    Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga

    Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro yra neatsakinga. Dioksinai susidaro esant nepilnam organinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios halogenų, didžiąją dalimi chloro, degimui. ...

  • Valstybės valdomos įmonės: kaip vertinti jų veiklos rezultatus?
    Valstybės valdomos įmonės: kaip vertinti jų veiklos rezultatus?

    Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 mlrd. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jos uždirbo 111 mln. eurų grynojo pelno. Kaip vertinti jų pasiektus veiklos rezultatus – ar jie patenk...

  • Ministras ant kupranugario
    Ministras ant kupranugario

    Valdžios vyrų talentai vis pradžiugina rinkėjų širdis. Štai stojiškasis Seimo pirmininkas V.Pranckietis, pasirodo, moka groti fortepijonu. Tas paaiškėjo Raudondvaryje per susitikimą su gyventojais. O susisiekimo ministras J.N...

    6
  • Kas išoperuos cinizmą?
    Kas išoperuos cinizmą?

    Sostinės Lazdynų ligoninės kolektyvą sukrėtusi tragedija, kai neatlaikęs įtampos darbe prieš save ranką pakėlė jaunas gydytojas, apnuogino problemą, apie kurią iki šiol niekas nė nebandė (ar nedrįso) kalbėti. ...

  • Svetimi dūmai
    Svetimi dūmai

    Žemės ūkio ministerijos nereikia kelti į Kauną. Nieko jame ypatingo nenutiko. Ji šiandien turėtų būti Alytuje. Kad kauniečiai neįsižeistų negalintys pačiupinėti vieno iš valdžios skeptrų, tebūnie ministerija nuo Alytaus Kauno pus...

  • Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis
    Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis

    Ką gyventojams svarbu žinoti prieš skolinantis vartojimui? Dauguma klientų nedvejodami atsakytų, kad svarbiausia žemos paskolos palūkanos ir kuo mažesni apribojimai paskolos sumai bei jos grąžinimo laikotarpiui. Kaip gyventojų finansavimo srit...

  • Tas saldus žodis „kerštas“
    Tas saldus žodis „kerštas“

    Nespėjo N.Venckienės parvežti namo, o cirkas jau prasidėjo. Ne tik cirkas, bet ir kliedesiai, melas bei vilnietiškos patyčios. Kaip čia be jų? ...

    21
  • Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases
    Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases

    "Streikuosime!" – kone choru šaukia šalies pedagogai. O kaip dirbsime, niekas neklausia nei savęs, nei kitų. Vis dėlto net ir po tokio aliarmo teks sugrįžti į kabinetus ir klases. ...

    17
  • Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto
    Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto

    Turite nepilnamečių vaikų? Laukiate didėjančių vaiko pinigų? O gal jau suplanavote, kad praėjusiais metais pažadėtas atlyginimas mokykloje pakils, kaip žadėta? Visam tam pasiekti būtina, kad per likusius du mėnesius Vyriausybė ir Seimas surast...

    5
  • Padorumo ceitnotas
    Padorumo ceitnotas

    Nuobodu tikrai nebus. Kakofoniją Seime, akivaizdu, papildys vėl kaitinama violetinė isterija. Iš JAV kalėjimo parskraidinta bėglė Neringa Venckienė neabejotinai aktyvuos gyvybės ženklų jau nerodžiusio "Drąsos kelio" gerbėjus. ...

    5
Daugiau straipsnių