Daugiabučių kaimynystės Lietuvoje

Miestų planavimo praktikos, savivaldybių dokumentai, įvairūs teisės aktai ir viešųjų paslaugų planai remiasi prielaida, kad gyvenamosios vietos gerovė yra pats svarbiausias pačių gyventojų interesas, o kaimynai sugyvena tarpusavyje, sutaria dėl bendrų interesų ir aktyviai buriasi į bendruomenes. Tačiau ar tikrai miesto bendruomenė yra tas pats, kas kaimynystė? Ir ar tikrai kiekvienoje kaimynystėje galima rasti bendruomenę?

Realybė kitokia

Tarp svarbiausių komponentų, kurie sudaro bendruomenę kaimynystėje, – bendri sutarimai ir neformalios taisyklės, kurių laikosi kaimynai, bendra elgsena pagal tuos sutarimus, familiarumas ir tam tikras pasitikėjimo jausmas. Sociologai tai įvardija kaip socialinį kapitalą, kuris didina kaimynystės gyventojų tarpusavio pasitikėjimą.

Kaimynystės bendruomenės svarba yra itin pastebima kalbant apie daugiabučių renovacijos problemą, nes nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi įvairūs renovacijos finansavimo modeliai ir programų tikslai. Visų šių programų esminė prielaida – visi savo būsto savininkai kaimynai turi aiškiai išreikštą bendrą interesą dėl gyvenamosios vietos ir turėtų bendrai spręsti savo gyvenamosios aplinkos klausimus įkurtose daugiabučių bendrijose.

Realybė yra kiek kitokia. Daug miestų daugiabučių savininkų yra pasirinkę privačių namų administratorius, ne visi kaimynai sugeba susitarti dėl bendrijos steigimo, o ir ne visos oficialiai įsteigtos tokios bendrijos yra aktyviai veikiančios bendruomenės. Šį socialinio kapitalo deficitą daugiabučių kaimynystėse galima aiškinti istorinėmis aplinkybėmis, kurių sąlygomis vystėsi Lietuvos visuomenė: mūsų šalies šiuolaikinį miestą suformavo ne tik dabartinės rinkos visuomenės procesai, bet ir sovietmetis.

Sovietmečio palikimas

Sovietiniu laikotarpiu miestų planavimo kontrolė vyko ne tik nacionaliniu, bet ir visos Sovietų Sąjungos lygiu. Gyvenamosios vietos registracija ar užimtumo kontrolė leido valstybės institucijoms nurodyti, kur gyventojas turi dirbti ir gyventi. Sovietmečiu už miesto plėtrą atsakingi specialistai suskaičiuodavo visas investicijas, kiek išleisti būsto komunaliniam ūkiui, naujo būsto statybai, viešajai infrastruktūrai ir paslaugoms.

Racionalus planavimas iš viršaus eliminavo vietines iniciatyvas ar gyventojų bendruomenės vaidmenį ir sumažino savivaldos reikšmę, galimybę kaip nors koreguoti nacionaliniu mastu patvirtintą miestų planą ar jo įgyvendinimą. Komandinė ekonomika prižiūrėdavo visas investicijas į viešąjį gėrį ir skirtingai traktuodavo du ekonomikos sektorius.

Toks valstybės įmonių specifinis finansavimo modelis įtvirtino nuostatą, kad bendruomenė kaip atskiras institucinis veikėjas yra nereikalinga, nes ji gali pareikalauti daugiau išlaidų, nei numatyta planuose.

Lietuvos miestų sociologiniai tyrimai rodo, kad bene svarbiausia būsto renovacijos pasyvumo priežastis yra skirtingos daugiabučio gyventojų ekonominės galimybės – ne visiems kaimynams lengva prisidėti prie bendro renovacijos finansavimo.

Sudėtingas procesas

Atgavus nepriklausomybę, gyventojai tapo visateisiais būstų savininkais. Valstybinio būsto fondo privatizacija suteikė galimybes lengvatiniu būdu įsigyti nuosavybę ir kartu kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką, sukūrė prielaidas kurtis aktyvioms vietinėms butų savininkų bendruomenėms. Decentralizacijos procesas suteikė visas to meto teises ir atsakomybes vietinius klausimus tvarkyti savivaldai, o nacionalinio lygio institucijos praktiškai atsiribojo nuo vietinių miesto plėtros, būsto, komunalinio ūkio priežiūros klausimų.

Buvo ir yra vis dar tikima, kad būsto savininkai sąmoningai bursis į bendruomenes. Panašiomis prielaidomis remiasi ir dabartinės įvairios daugiabučių renovacijos programos variacijos – manoma, kad būsto savininkai yra sąmoningi vietinės bendruomenės dalyviai, kurie prisiima atsakomybę už savo kaimynystę ir kartu turto priežiūrą.

Tačiau staigus perėjimas iš sovietinio tipo miesto plėtros į rinkos principais plėtojamo miesto modelį atskleidžia, kad aktyvių bendruomenių kūrimas daugiabučių kaimynystėse – sudėtingas uždavinys. Savininkai, gyvenantys šalimais vienas kito, nebūtinai gali lengvai sutarti dėl bendro intereso, o bendrijos steigimas nebūtinai yra geidžiama bendros kaimynystės priežiūros forma.

Lietuvos miestų sociologiniai tyrimai rodo, kad bene svarbiausia būsto renovacijos pasyvumo priežastis yra skirtingos daugiabučio gyventojų ekonominės galimybės – ne visiems kaimynams lengva prisidėti prie bendro renovacijos finansavimo. Tačiau antroji pasyvumo priežastis – kaimynų socialinio kapitalo arba tarpusavio sutarimo ir pasitikėjimo stoka.

Sociologiniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad daugiabučiuose, kuriuose jau įgyvendinta renovacija, yra daugiau sutarimo, kaip turi atrodyti bendra kaimynystė, kaimynai palaiko artimesnius ryšius, daugiau bendrauja – pavyzdžiui, gyventojai kviečia vieni kitus į svečius, sveikinasi susitikę. Kaimynai labiau pasitiki vieni kitais – nepriklausomai nuo ekonominių skirtumų. Galima teigti, kad renovacija dar neskatina didesnio bendruomeniškumo, bet pačios kaimynystės bendruomeninis potencialas gali nulemti, kad kaimynai ras sutarimą dėl bendrų poreikių ir pasirinks renovuoti daugiabutį.

Apibendrinant, galima sakyti, kad kaimynų bendruomenės Lietuvoje vystosi lėtai pirmiausia dėl to, kad ilgą laiką gyvenome sovietinės centralizuotos daugiabučių kontrolės sąlygomis – tai trukdė burtis gyventojams, plėtoti vietines iniciatyvas. Įvairios politinės deklaracijos, viliantis masinio daugiabučių renovacijos proveržio Lietuvos miestuose, yra sunkiai įgyvendinamos net ir rinkos sąlygomis, nes kiekvienas gyventojas yra atsakingas už savo būstą ir kartu supančią gyvenamąją aplinką. Socialiniam kapitalui atsirasti reikalingas laikas užmezgant santykius su asmenimis už sienos, laiptinėje ar name ir perprantant bendrus interesus, o kaimynystė negali virsti bendruomene per vieną dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Margarita

Margarita portretas
Ir vėl tos nesąmonės su renovacijom. Imkit, PONAI, skaitliukus ir paskaičiuokit AR APSIMOKA: 1. gyventojas, jauna šeima ar perka mažą butelį, kad jį įsigytų ima paskolą iš banko. 20 metų mokės skolą` ir procentus; 2.Jis priverčimas imti DAR IR paskolą būsto renovacijai, kuri atliekama kaip pauolus, nes gerų specialistų nėra; 3. Žmogelis lenkia nugarą ir kas mėnesį moka bankui paskolą už butą + bankui paskolą už to buto renovaciją.Kas jam liek a?Įvertinus mūsų algas–TIK ŠPYGA. PERVARGDAMAS ŽMOGUS SUSERGA.( JEI DIRBSI NORMALIAI, NEBUS IŠ KO VALGYTI). BET KAM TAI IŠ VAKLDŽIOS RŪPI.???VALDŽIAI RŪPI KAIP STAYBOS FIRMOMS,kur dirba jų artimieji, IR PROJEKTUOTOJAMS PELNO SUORGANIZUOTI.

Po renovacijos

Po renovacijos portretas
Visiskas debiliskas straipsnis.Gal susapnavo?>"daktaras".
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kare kaip kare
    Kare kaip kare

    Iki Seimo rinkimų finalo, kai pagaliau paaiškės, kas ir su kuo, liko vos kelios įtemptos dienos. Laukimas suinteresuotiesiems labai skausmingas, nes tai ne šiaip darbo vietos išlaikymo klausimas, o mirtina kova dėl išlikimo ...

    3
  • Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį?
    Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį?

    Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu, priežastimi, pasekmėmis. Tačiau vienas įdomiausių jos bruožų yra tas, kad ji sukels nematytus pokyčius ekonomistų ir politikų galvose bei atsidurs e...

    1
  • Ką galvoja žmonės?
    Ką galvoja žmonės?

    Kovas. Įvedė karantiną. Gyventi užsidarius? Neiti į naktinį klubą? Nesusitikti su draugais? Juk tik durniai taip galėjo sugalvoti! ...

    3
  • Paprasti ir nepaprasti mirtingieji
    Paprasti ir nepaprasti mirtingieji

    Valdžia lopšyje užsūpuota. Sapnas sapną veja apie kitų metų biudžetą. Kaip viskas didės: atlyginimai ir pensijos, priedai ir koeficientai, išmokos ir pašalpos. Suplanuotas gyvenimas ne pagal kišenę. Optimizmas trykš...

  • Kai sklerozė ima šypsotis
    Kai sklerozė ima šypsotis

    Jei būtume biedni, bet teisingi, pripažintume, kad konservatorių laimėtos kėdės Seime yra ne triumfas, o pabaigos pradžia. Ir šitos pabaigos priežastis – Laisvės partija, taranavusi TS-LKD ne tik agitaciniu plakatu su gramatine klaida, be...

    10
  • Šešėlinio verslo dienos suskaičiuotos?
    Šešėlinio verslo dienos suskaičiuotos?

    Apie šešėlinį verslą kalbame nuolat, tačiau dėl to šešėlis šalyje nemažėja. Tikriausiai tik suaktyvėję Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kontrolės veiksmai duoda apčiuopiamų rezultatų. Deja, bet Lietuvos...

    10
  • Olafo testas
    Olafo testas

    Simpatingas tas animacinio filmo "Ledo šalis" personažas – sniego senis Olafas. Graži jo svajonė išvysti vasarą ir pasikaitinti saulėje. Drąsi. Su polėkiu. O svajoti, sakoma, reikia teisingai, – tuomet išsipild...

  • Tarp tinginystės ir kūrybingumo
    Tarp tinginystės ir kūrybingumo

    Vakarų Europos šalių politikai ir aukšti biurokratijos pareigūnai jau kelerius metus aktyviai diskutuoja apie tai, ar mūsų žemyne netolimoje ateityje galėtų būti įvesta universaliųjų bazinių pajamų sistema. Ji reikštų, kad k...

    2
  • Kur dingo „lūzeriai“?
    Kur dingo „lūzeriai“?

    Ruanda, Komorų salos ir Tanzanija. Trimis laipteliai žemiau nei karinių konfliktų draskomas Sudanas, keturiais – nei kažkokia Antigva ir Barbuda. Taip, išvardijant egzotiškus kaimynus FIFA reitinge, dar neseniai būtų prasidėję kand...

    2
  • Baltųjų plaštakių vargai
    Baltųjų plaštakių vargai

    Aštuonioliktojo amžiaus septintame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos imperijos ir jos kolonijų Šiaurės Amerikoje ryšiai pradėjo aižėti. Sparčiai turtėjantys ir vis saldesnį savarankiškumo skonį jaučiantys kolonis...

    3
Daugiau straipsnių