Dar turime laiko įkurdinti sugrįžusius emigrantus

Šalia visų viruso akivaizdžių blogybių ir dar tik užklupsiančių ilgalaikių grėsmių Lietuva šiandien turi retą progą atsukti savo laikrodį atgal ir ištaisyti klaidas, kurios padarytos tapus ES nare. Viena iš labiausiai matomų tokių klaidų kiekvieno iš mūsų gyvenime – tai iš Lietuvos išvykę jauni, didžiulių galimybių piliečiai. Karantinas nemažą dalį jų sugrąžino į gimtinę ir būtent dabar turime netikėtą progą juos vėl įkurdinti čia, Lietuvoje.

Per šiuos daugiau nei penkiolika metų iš Lietuvos emigravo keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių – tai ne tik didžiulė emocinė netektis, nutolusios šeimos, atskirti tėvai, vaikai, seneliai. Tai ir labai materialus bei apčiuopiamas minusas valstybės ir vietos savivaldybių biudžetams. Kartu tai ir mūsų verslo galimybių netektis, nes jaunas, didelius lūkesčius puoselėjantis jaunimas yra mūsų visų – mūsų Lietuvos – ateities pamatas. Emigracijos padariniai ypač akivaizdūs regionuose, kur už jūrų marių išvykėlių dalį kartoja ne ką mažiau skaitlinga vidinė emigracija į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą.

Išvykus trečdaliui, o kartais ir daugiau nei pusei jaunuomenės, regionai keičiasi – čia pradeda dominuoti ne kavinės, ne laisvalaikio ar pramogų centrai, o laidojimo namai ir kapinių priežiūros įmonės. Visa tai užsuka didžiulį uždarą ratą, iš kurio eiliniam rajono centrui iššokti tampa neįmanoma misija.

Tad ką galime daryti jau šiandien?

Paskata keisti įprastą gyvenimo ritmą gali būti sėkminga tik tada, kai gaunama nauda gerokai viršija pokyčių sukeliamus rūpesčius.

Kaip ir minėjau pradžioje, būtent virusas ir karantinas atvėrė mums galimybę taisyti ankstesnes klaidas. Šiuo visuotinių apribojimų laikotarpiu į Lietuvą grįžta arba gerokai dažniau atvyksta beveik visi emigrantai. Tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl čia likusių artimųjų rūpesčių. Todėl grįžusius Lietuva turi ir stebėti, ir paruošti pasiūlymų, kurie būtų per geri, kad jų būtų galima atsisakyti. Jauniems, nevedusiems – laisvų gerai apmokamų darbo vietų sąrašą. Turintiems vaikų – specialių adaptacijos programų mokyklose. Dirbantiems nuotolinį darbą – specialias nuotolinio darbo iš Lietuvos sąlygas. Ir taip toliau – kiekvienai skirtingai piliečių grupei paruošiant jos poreikius atitinkantį ir patrauklų pasiūlymą.

Tai nėra lengva. "Pripratimas – antras prigimimas", todėl turime siekti, kad Lietuvos pasiūlymas būtų visa galva geresnis, nei emigravusiųjų turimos sąlygos. Nes paskata keisti įprastą gyvenimo ritmą gali būti sėkminga tik tada, kai gaunama nauda gerokai viršija pokyčių sukeliamus rūpesčius.

Įdomu ir tai, kad toks pasiruošimas daugeliu atveju padės ir gyvenantiems dabar Lietuvoje. Pakeitę požiūrį iš "jūs neturite kur iš čia pabėgti" į "Lietuvoje jūs gaunate geriausias sąlygas", neišvengiamai pradėsime galvoti – o ką šiandien Lietuvoje išties reikėtų keisti? Kaip padėti įvairių ir labai skirtingų visuomenės grupių nariams? Kas juos laiko Lietuvoje ir kodėl mes visi vis dar čia?

Tikiu, kad pradėję ieškoti atsakymų į šiuos pamatinius mūsų santykių su Tėvyne klausimus netikėtai pasieksime proveržio ir kitose srityse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
L abai teisingos izvalgos;o pirmas komentaves[Haris] --labia jau pesimistishkai nutape emigrantus; Grizta zmones ir svarbu .kad vyriausybe ,,suteiktu pagalba .kad jie Lietuvoje jaustusi Saugus ir darbo ivertinimas butu --ne menkiasnis nei ten!!! ,,kur vilioja geras atlyginimas

Fitas

Fitas portretas
Sėkmingi ,nesėkmingi tokių nėra, yra nagli ,nachalai,lipantys per kitų galvas.O tie nachalai ,blogiausi ir tampa turtingais,tačiau žmogus pamines žmoniškumą,žmogiškumą negali būti gerbiamas,už tai kad jis turtingas.

Haris

Haris portretas
Dauguma emigravo kad neturėjo kur gyventi ir užsidirbti.Nieko ir dabar negali pasiūlyti emigrantam.Juk visiem aišku, tiek emigracijoje ,tiek Lietuvoje, nevosi nebūsi turtingu.O tie emigrantai "verslininkai", apie juos tenai gyvenantys tyli ,nors puikiai zino, kokie jie verslininkai ir kaip tapo turtingais.Tikrai ne sąžiningų darbų ir gera tautiečių draugystę. Tenai nėra tokių draugysčių ,už viską draugai draugui moką o ir yra tokių ,kurie apgavę, apvogę ne vieną tautietį, dabar vaidina sėkmingais emigrantais.Kas buvo,yra tenai ,zino visą tiesą apie juos. Ne bereikalo sako,jeigu važiuoja du brangia mašina, neapsiriksi pasakęs ,statyk prie sienos.Bus tokių kurie sugrįžę, sugrįžusiems keršis,manau taip.Bet sakyčiau kad to daryti nereikia,likimas viską sudėlioja.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Švyturys tarp dviejų Lietuvų
    Švyturys tarp dviejų Lietuvų

    Nors australų rašytojos Margot Steadman romanas "Švyturys tarp dviejų vandenynų" išleistas lietuviškai, daugelis tautiečių jį perskaitė ekranuose: amerikiečių režisieriaus Dereko Cianfrance sukurta to paties pava...

    5
  • Švietimo situacija Lietuvoje: problemų žavesys
    Švietimo situacija Lietuvoje: problemų žavesys

    Sudėtingi mokiniai turi savito žavesio. Ir ne tik dėl to, kad jų gyvenimų situacijų išsiaiškinimas kartais primena sudėtingas žvalgybos operacijas – tik jie sugeba labai greitai parodyti ugdymo proceso silpnąsias vietas. Juk retas ...

    4
  • Baiminatės Rusijos – paremkite Taivaną
    Baiminatės Rusijos – paremkite Taivaną

    Bet kuri šalis, gyvenanti V. Putino Rusijos šešėlyje, turėtų užjausti Taivaną. Ši saloje įsikūrusi kinų respublika yra pavyzdinga, įstatymais besivadovaujanti demokratija, kasdien turinti kovoti dėl išlikimo &scaron...

    8
  • Panika laive
    Panika laive

    Paskutinis traukinys dar laukia, dar yra jame vieta laisva, paskutiniam vagone prie lango… Galėtų traukti Kauno "Žalgirio", bet ne Vilniaus "Ryto" krepšininkai. Lietuvos krepšinio lyderiai ir tie, kas anksčiau taip ...

    2
  • Kimo šypsenos paslaptis
    Kimo šypsenos paslaptis

    Galybę didžių ir išskirtinių žygių per savo ilgą gyvenimą atliko pirmasis Šiaurės Korėjos monarchas Kim Il-sungas (1912–1994), tačiau net jų skleidžiama taurioji šviesa nesugebėjo užgožti dangiškojo spindesio, ...

    1
  • Beveik kaip Cezaris
    Beveik kaip Cezaris

    Pagal Senovės Romos kalendorių kovo, gegužės, liepos ir spalio mėnesių 15-oji, o kitų mėnesių 13-oji diena buvo vadinama idomis (lot. idus). ...

    4
  • Labai pragmatiškas stebuklas
    Labai pragmatiškas stebuklas

    Naujus metus pasaulis pasitiko varžydamasis vakcinuotų gyventojų apimtimis. Vienvaldis lyderis – Izraelis. Dar rudenį dėl pirmosios skiepų partijos tartis pradėjusi, šiam tikslui lėšų nešykštėjusi šalis pirm...

    2
  • Ministras jau nebežino, kuo užsiimti?
    Ministras jau nebežino, kuo užsiimti?

    Perskaičiau apie tai, kad konservatorių vadovas ir dabartinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo keisti Baltarusijos pavadinimą, ir apėmė tokia neviltis, kad verk. ...

    13
  • Jaunimas – karantine? O vanduo – sausas?
    Jaunimas – karantine? O vanduo – sausas?

    Mes dažnai mėgstame save apgaudinėti. Štai neseniai daugiau nei pusė mūsų davėme sau kokį nors gražų pažadą – mažiau vartoti alkoholio, pradėti daugiau judėti, gal net kas antrą dieną pabėgioti, pradėti mokytis naujos užsienio ...

  • Besmegenijos virusai
    Besmegenijos virusai

    Kitąsyk buvo tokia šalis Besmegenija. Čia ką nors iš pareigų atleisti praktiškai nebuvo įmanoma. Nes įstatymas vienodai saugojo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorių, ir greitosios pagalbos šoferį su visais...

    4
Daugiau straipsnių