COVID-19 padariniai švietimui

  • Teksto dydis:

Didesnė dalis moksleivių šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Su kokiais iššūkiais susiduria jie ir mokytojaii? Kokie karantino laikotarpio padariniai švietimui? Anot Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, "pandeminė situacija mums pasitarnavo, kad viską peržiūrėtume ir įvyktų sisteminis pokytis".

– Kokias pamokas išmokome stebėdami praėjusio karantino procesus?

– Tai sutelkė mokyklų bendruomenes. Balandžio mėnesį vykdėme tyrimą kartu su mūsų kolegomis Slovėnijoje. Pamatėme, kad mokyklų vadovai, kuriuos užgriuvo didelė atsakomybė sustyguoti visą mokymosi procesą, sulaukė didžiulio palaikymo iš savo bendruomenių. Ugdymas nėra tik vieno mokytojo reikalas. Mokymosi iššūkiai turi būti sprendžiami kolegialiai, padedant vienas kitam.

Tikrai patobulėjo bendroji mokytojų, vaikų ir tėvų skaitmeninė kompetencija. Visuomenė vis labiau suvokia, kaip technologijos išties gali mums padėti organizuojant švietimą.

Patobulėjo mokyklų bendruomenių gebėjimas atsirinkti, kokios priemonės, platformos ir mokymosi aplinkos yra joms tinkamiausios skirtingų dalykų ir skirtingo amžiaus vaikų mokymui(si), bendravimui ar pedagoginei sąveikai realizuoti.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje.

– Ką, jūsų nuomone, verta išskirti kalbant apie neišmoktas pandemijos pamokas?

– Tai vaikų įsitraukimas ir dalyvavimas vykdant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, grįžtamojo ryšio trūkumas, smalsumo sužadinimas, motyvacija ir savarankiškas mokymasis. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad su jomis susiduria beveik visų šalių mokytojai.

Viena vertus, galime sakyti, kad dalis vyresniųjų vaikų pagerino rezultatus. Tai galima paaiškinti iš vaiko psichologinės ir fiziologinės raidos aspektų: paaugliams, kurie yra didelė besimokančiųjų grupė Lietuvoje, nereikėjo labai anksti keltis, jų gyvenimo ritmas buvo daug ramesnis, jie turėjo galimybę susikaupti, įsigilinti.

Kita vertus, mažesnieji, pradinių klasių mokiniai, be abejo, savarankiško mokymosi gebėjimo neturi ir tai nebuvo labai stipriai akcentuojama. Tačiau tai yra būtinas gebėjimas, kurį turime ugdyti nuo mažų dienų, nes jis ypač padeda vaikams pereiti tranzityviuosius laikotarpius – iš priešmokyklinio ugdymo į pirmąją klasę, iš ketvirtos į penktąją ir iš pagrindinės mokyklos į gimnaziją. Mokėjimo mokytis gebėjimą turintys vaikai minėtus laikotarpius įveikia žymiai švelniau ir jų rezultatai nukenčia mažiau.

– Kaip vertintumėte pasiruošimą antrajam karantino laikotarpiui?

– Aš išskirčiau kelis dalykus. Pirmiausia tai organizaciniai sprendimai. Pradžioje to chaoso buvo nemažai. Puikiai atsimename, kad tik vasaros pabaigoje buvo pateiktos instrukcijos, kurių įgyvendinimas mokyklų vadovams kėlė daug iššūkių.

Vis dėlto manau, kad ugdymo organizavimo schema nebuvo aiški ir ramesnis vasaros laikotarpis, kai buvo galima išdiskutuoti keletą alternatyvų, atsakingų institucijų nebuvo iki galo išnaudotas. Metodologine prasme galime pasakyti, kad gairės parengtos, jos nėra ir neturi būti labai detalios. Kiekviena mokykla pritaiko jas pagal savo situaciją.

Vis dar žingsniuojame klaidų ir bandymų keliu. Manyčiau, kad reikia daugiau dalijimosi patirtimi tarp mokyklų, patirčių vertinimo ir rezultatų palyginimo.

– Ar galima tikėtis, kad karantino laikotarpiu įgytos patirtys paskatins rimtesniems pokyčiams švietimo sistemoje?

– Manau, kad paskatins. Ši situacija suteikė progą pamatyti, kad atskiri, fragmentuoti švietimo sistemos pokyčiai neduoda rezultatų. Pažiūrėkime į Estijos patirtį: jei jau daromas pokytis, tai sistemiškai, nacionaliniu lygiu siekiant aiškių rezultatų.

Antrasis pokytis sietųsi ne tiek su technologijomis, bet su tuo, ką jos atvėrė. Mokymosi proceso organizavimas tapo matomas visuomenei, labiau suprantamas tėvams.

Taip pat manau, kad visi suprato, koks nelengvas ir iššūkių reikalaujantis yra pedagogo darbas, kiek daug uždavinių jiems kyla dirbant su įvairiomis besimokančiųjų grupėmis, kuriose kiekvienas mokinys yra unikalus.

Šis matomumas turės pozityvų poveikį mokytojo darbui, didesnei pagarbai ir supratimui, kiek mes turime investuoti į šių specialistų rengimą ir kiek jie turi gebėti.

– Kodėl, kalbant apie žmogaus teises, svarbu įtraukti ir švietimo klausimą?

– Teisė į kokybišką ugdymą, teisė į mokymosi prieinamumą, teisė, kad būtų pripažinti įvairūs mokymosi poreikiai – vienos svarbiausių žmogaus teisių. Nebūtinai tai mokymosi sunkumai, bet ir ypatingi gabumai, talentai, kurie taip pat neturi būti ignoruojami.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje. Kaip ir visose situacijose, nors jos turi ir neigiamų aspektų, bet kažkuria prasme, sakyčiau, kad šita situacija pasitarnavo, jog mes iš tikrųjų peržiūrėtume švietimo sektorių ir įvyktų toks sisteminis poveikis.

Iki šiol reformos daugiau kabino kažkokius aspektus, kurie plačiai nepalietė visos pertvarkos – trūko plataus žvilgsnio į visą švietimo ekosistemą. Tačiau reforma turi apimti visus lygmenis, kad tai nebūtų tik vienos ar kelių ugdymo programų peržiūrėjimas. Reikia žiūrėti kompleksiškai, pavyzdžiui, tiek į mokytojų rengimą, tiek į mokinių požiūrį, tiek į įsitraukimą į mokymąsi ir tėvų indėlį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xx

Xx portretas
Dar viena didžioji eksperte nei dienos nedirbus mokykloj
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Sunki taikdario misija
    Sunki taikdario misija

    Aušta rytas Sakartvelo. Ateina laikas statyti tiltus, griauti sienas, kurti bendrą ateitį. Lietuviai niekada nepaliko kartvelų vienų, net sunkiausią valandą. ...

  • Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?
    Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

    Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribin...

  • Praėjo vieneri metai, kas toliau?
    Praėjo vieneri metai, kas toliau?

    Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Europą pradėjo siaubti Sars-Cov-2 virusas ir jo sukeliama COVID-19 liga, privertusi užsidaryti valstybes, apriboti gyventojų mobilumą bei ekonominę veiklą. Per šiuos metus Lietuva tapo lydere dviejuose reitingu...

    1
  • Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?
    Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?

    Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius...

    1
  • Atsirūgusi inkvizicija
    Atsirūgusi inkvizicija

    Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kont...

    1
  • A. Žukauskas nusipelnė apkaltos
    A. Žukauskas nusipelnė apkaltos

    Duodamas priesaiką Lietuvos Respublikos Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Ar sulaužęs savo priesaiką asmuo gali toliau būti Seimo nariu? Manau, kad La...

    3
  • Biurokratynas dar plėsis
    Biurokratynas dar plėsis

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nusprendė, kad darbo neturinčių gyventojų gretos šalyje gausėja dėl to, kad šie, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, automatiškai valstybės apdraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD...

    1
  • Čia priėjo Maldeikis...
    Čia priėjo Maldeikis...

    Prisipažinsiu, kai skaitau tokios Maldeikių šeimynėlės pareiškimus, visada pasižiūriu į dangų. Jei ten pamatau mėnulio pilnatį, tai numoju ranka. Galvoju baigsis pilnatis, baigsis ir pareiškimai. ...

    13
  • JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje
    JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje

    Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. ...

    2
  • Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizikingas
    Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizikingas

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido dr. Dariaus Juodžio knygą "Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)". Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumenta...

    5
Daugiau straipsnių