Akivaizdu, kad Kotka – ne Kaunas, kur pirmasis revoliucijos vado paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje sovietijoje buvo nugriautas dar 1990-ųjų rugpjūčio 6 dieną, tuokart laikinojoje sostinėje smarkiai pliaupiant lietui.

Miestiečiams, regis, jau tada buvo daugiau nei aišku, kad su prievartine praeitimi visas virkšteles reikia nutraukti čia ir dabar.

Kotka – ne Kaunas, kur pirmasis revoliucijos vado paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje sovietijoje buvo nugriautas dar 1990-ųjų rugpjūčio 6 dieną.

Tik praėjus daugiau nei metams po Maskvos pučo, Iljičiaus stabų atsikratė Klaipėda ir Vilnius. Akivaizdu, suomiams reikėjo dar daugiau laiko, nepaisant skaudžių Žiemos karo patyrimų. Bet džiugu, kad tai apskritai įvyko, kad suvokimas grįžta: kas yra kas ir kuo visa ta lenininių palikuonių užvirta beprotybė vėl pakvipo.

Patiems Kremliaus valdiniams šiandien irgi nesaldu, ir ne tik dėl dalinės mobilizacijos ar Vakarų sankcijų. Jie turi nuolat galvoti, kieno vežime sėdi ir kieno giesmę gieda. Ir šiuo atveju "Červona kalyna" tai jau tikrai netiks, už šitą "ekstremistinės organizacijos kovinį himną" šiųmetė Maskvos aneksuoto Krymo "mis" nubausta 40 tūkst. rublių (680 eurų) bauda, o jos draugė, kuri kartu tą "Kaliną" traukė, sėdės 10 dienų daboklėje.

Štai tokie reikalai. Jei tai būtų nutikę ne Kryme, o Baltarusijoje, gražuolės už bausmę garantuotai būtų atsidūrusios bulvių lauke, nes pas "tėtušį" – pats bulviakasis, o darbo rankų trūksta. Jaunimas esą dirbti vengia, nors buvo laikai, kai moksleiviai ir studentai bulvių vagose buvo įprastas vaizdas.