Baltųjų plaštakių vargai

Aštuonioliktojo amžiaus septintame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos imperijos ir jos kolonijų Šiaurės Amerikoje ryšiai pradėjo aižėti. Sparčiai turtėjantys ir vis saldesnį savarankiškumo skonį jaučiantys kolonistai pyko dėl didelių mokesčių ir vis labiau niršo ant metropolijos dėl to, kad ši neleido jiems turėti atstovų imperijos parlamente. Agresyvesnieji ne tik pildavo iš britų laivų arbatžoles, bet ir užpuldinėdavo karūnai lojalius asmenis.

1770 m. kovo 5 d. Bostone tarp agresyviai nusiteikusios minios ir baikščių imperijos karių įvyko susistumdymas, o įtampai pasiekus kulminaciją, buvo paleisti šūviai. Manoma, kad tarp "Bostono skerdynėmis" (Boston Massacre) pakrikštyto incidento aukų buvo ir tamsiaodis žmogelis Crispusas Attucksas (1723–1770).

1775 m. balandžio 19 d. tarp britų imperijos ir kolonijų prasidėjo atviras karas, kuriame dalyvavo ir 29 tūkst. juodaodžių. Didžioji jų dalis (20 tūkst.) kovėsi Didžiosios Britanijos pusėje. Pagrindinis motyvas, skatinęs vergus dalyvauti baltųjų šeimininkų rietenose, buvo asmeninė laisvė, kurią tarnaujantiems vergams pažadėjo abi kovojančios pusės.

Ekspertai, remdamiesi artimos aplinkos narių prisiminimais ir laiškais, tvirtina, kad pirmajam JAV prezidentui vergovės klausimas paskutiniais gyvenimo metais vis dažniau neduodavo ramybės.

Amerikos revoliucijoje dalyvavusių juodaodžių likimas – įvairus. Vieni po karo tapo laisvi ir grįžo į Afriką, kitus likimas nubloškė į svetimus kraštus, pavyzdžiui, Karibų jūros regioną arba Europą, treti vėl pakliuvo į vergovės gniaužtus.

Populiari kairiųjų intelektualų ir progresyviųjų jaunuolių legenda teigia, kad visi Jungtinių Amerikos Valstijų tėvai-įkūrėjai buvo vergvaldžiai ir rasistai. Tais laikais neegzistavo nei "YouTube", nei "Facebook", nei "TikTok", tad kiekvienas užsidirbti norintis žmogus buvo priverstas įsisavinti žemę ir auginti joje įvairiausias ūkio kultūras. Norint iš žemės ūkio gauti naudos, reikėjo daug rankų darbo, tad vergų išnaudojimas tuo metu buvo įprasta praktika.

JAV prezidentai George‘as Washingtonas (1732–1799) ir Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo stambūs žemvaldžiai, tad per visą savo gyvenimą jie laikė ne vieną šimtinę juodaodžių vergų. Net elektra besidomintis spaustuvininkas Benjaminas Franklinas (1706–1790) buvo septynių vergų šeimininkas.

Ar tai reiškia, kad šie žmonės nuoširdžiai tikėjo vergovės nekaltumu ir kitų rasių asmenims jautė vien stiprią panieką? 1799-ųjų liepą G.Washingtonas, veikiausiai nujausdamas artėjančią mirtį, surašė savo testamentą. Šis dokumentas suteikė laisvę net 124 asmenims. Tiesa, didžioji dalis jų turėjo tapti laisvi tik po G.Washingtono žmonos Martha‘os (1731–1802) mirties.

Ekspertai, remdamiesi artimos aplinkos narių prisiminimais ir laiškais, tvirtina, kad pirmajam JAV prezidentui vergovės klausimas paskutiniais gyvenimo metais vis dažniau neduodavo ramybės.

1807 m. JAV Kongresas priėmė aktą, draudžiantį importuoti naujus vergus į Jungtines Valstijas iš užsienio. Tai buvo simbolinis, bet labai svarbus žingsnis, prie kurio svariai prisidėjo ir Th. Jeffersono administracija.

Plečiantis Jungtinėms Valstijoms, vergovės klausimas politinių debatų arenoje būdavo keliamas vis dažniau, o mūšiai tarp abolicionizmo šalininkų ir vergovės propaguotojų darėsi vis aršesni.

1793 m. amerikiečių išradėjas Elis Whitney (1765–1825) sukūrė specialų prietaisą, leidžiantį greičiau, lengviau ir paprasčiau apdirbti medvilnę. Naujasis aparatas pavertė medvilnės auginimą naudingu verslu, tad vergų paklausa Amerikos pietinių valstijų plantatorių gretose ėmė augti kartu su jų godumu.

Pirmoje XIX amžiaus pusėje vergų ir turtingų baltųjų pietiečių skaičius Šiaurės Amerikos žemyne smarkiai išaugo. Pietinės valstijos vis labiau darėsi priklausomos nuo žemės ūkio, o Jungtinių Valstijų visuomenėje buvo įvarytas ideologinis pleištas.

Vergo gyvenimas plantacijose dažniausiai būdavo sunkus ir žeminantis, tad neretai kai kurie nelaimėliai nuspręsdavo bėgti. Vieni keliaudavo į arčiau esančią Meksiką, kiti ryždavosi pavojingai ir ilgai kelionei į šiaurę (neretai iki pat britų valdomos Kanados). Laikui bėgant, juodaodžių gretose ėmė sklisti pasakojimai apie slaptą idealistų ir geradarių organizaciją, skiriančią visus savo resursus bėgančių vergų gelbėjimui.

Ekspertai teigia, kad "Požeminio geležinkelio" (Underground Railroad) legendai patvirtinti trūksta įrodymų, tačiau niekas negali paneigti, kad tuo metu nebuvo idealistų, tiesiančių pagalbos ranką nelaimės ištiktiems bėgliams. Antai buvusi vergė Harrieta Tubman (1822–1913) ne kartą grįžo į pietus, kad padėtų kitiems pabėgti, o baltojo Levi Coffino (1798–1877) namuose juodaodžiai visada galėdavo tikėtis laikino prieglobsčio.

1861 m. balandžio 12 d. Šiaurės Amerikos žemyne prasidėjo naujas karas tarp vergovę panaikinusių ir ją išsaugojusių valstijų.

1862 m. liepos 17 d. JAV Kongresas išleido aktą, kuris bene pirmą kartą leido juodaodžiams Amerikos gyventojams tapti visaverčiams JAV armijos kariams. Tai buvo didelis žingsnis į priekį, tačiau juodaodžiai vis dar buvo laikomi žemesne rūšimi. Teigiama, kad jie gaudavo prastesnį maistą ir mažesnį atlyginimą, taip pat su jais būdavo prasčiau elgiamasi konfederatų nelaisvėje.

Sunku pasakyti, ar vergovė iš tiesų buvo vienintelė ir pati svarbiausia naujojo konflikto priežastis, tačiau šis klausimas, be jokios abejonės, buvo itin aštrus ir skaldantis visuomenę. 1863 m. liepos 13 d. Niujorke prasidėjo tris dienas trukusios riaušės, kuriose pirmuoju smuiku griežė airių ir vokiečių kilmės imigrantai. Daugelis jų, nemokėdami anglų kalbos ir neturėdami jokios kvalifikacijos, dirbo pačius prasčiausius ir menkiausiai apmokamus darbus.

Juodaodžių išlaisvinimas jiems kėlė didelį nerimą dėl konkurencijos ir atlyginimo, tačiau dar didesnį įniršį išprovokavo naujas įstatymas, nepripažįstantis buvusių vergų JAV piliečiais, todėl leidžiantis jiems išsisukti nuo privalomosios karinės tarnybos.

Prasidėjus neramumams, minia puolė juodaodžių ir žinomų abolicionizmo šalininkų namus, spalvotųjų našlaičių prieglaudą, protestantų bažnyčias ir valstybines institucijas. Kliuvo net juodaodžius aptarnaujančioms prostitutėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIETUVA__--skamba ishdidziai

 LIETUVA__--skamba ishdidziai portretas
Jo.Smith!! jei Lietuva tau tokia -vargo vakariene [ir jautiesi baudziauninku!!!]] Tai kodel tu dar CIA??o ne JAV???

Running bird

Running bird portretas
Požeminis geležinkelis? Vo blia, ir kas ji iškasě, tie patys vergai?

John Smith

John Smith  portretas
Viskas teisingai parasyta, tik štai taip ilgai gyvene vergijoje, o paskui dar diskriminuojami juodukai vís tiek yra laisves I savo vidumi, nei daugumai musu baudžiauninků palikuoniu. Kodel? Manau, tik todel, kas JAV savo esme yra laisvu zmoniu salis, o pas mus deja, vargo vakariene.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Be patirties ir praeities
    Be patirties ir praeities

    Jo Ekscelencija priiminėja pretendentus į naująjį ministrų kabinetą. Visi šalies vadovui daro gerą įspūdį. Veržlūs, mokantys užsienio kalbas ir pakalbėti. Didelė dalis nesulaukę 40-ies. Bet. Gerą įspūdį Prezidentui gadina patirties t...

    5
  • Jie nemirtingi
    Jie nemirtingi

    Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu...

    7
  • Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų
    Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų

    Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pin...

    1
  • Mažojo Budos pabudimas
    Mažojo Budos pabudimas

    Nei santuoka, nei vaiko gimimas neramių klausimų kankinamai Siddharthos sielai ramybės neatnešė. Vieną naktį nieko nesakęs jaunasis filosofas išėjo iš namų, ir nei žmona, nei tėvai daugiau jo niekada nebematė. Daugelį dienų j...

    2
  • Permainų vėjai – neišvengiami
    Permainų vėjai – neišvengiami

    Nuslydusiam nuo politinės arenos JAV prezidentui D.Trumpui kalbėti apie rinkimų rezultatus vis dar sunku, netgi visai nepakeliama. ...

    3
  • Kultūrinė revoliucija
    Kultūrinė revoliucija

    Sugrįždami į valdžią konservatoriai žadėjo išmokyti mus naujos politinės kultūros, tačiau kažin, ar tikėjosi, kad daug anksčiau patiems teks laikyti išgyvenimo egzaminus. Pradedant dvikova su COVID-19, lietuviškuoju D.Trumpu p...

    2
  • Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?
    Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

    Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, kad, nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo š...

  • Neišeisime kitokie
    Neišeisime kitokie

    Kiekvienas pašnekesys šiais laikais baigiasi pasakymu, kad iš COVID-19 išeisime kitokie. Bet. Mes kitokie neišeisime. Ne šiaip sakoma, kad lietuviui daugiausia džiaugsmo suteikia liepsnojantis kaimyno tvartas. I&scaro...

  • Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
    Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

    Šiandien švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio viduryje Lietuva su JAV pasirašė sutartį dėl keturių sraigtasparnių Sikorsky UH-60M "Black Hawk" įsigijimo, kurie pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje na...

    8
  • Stabdykite laidotuvių procesiją
    Stabdykite laidotuvių procesiją

    Į paskutinę kovą pakilę kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėk...

    16
Daugiau straipsnių