Aukštasis ar nebaigtas pradinis

Turėjai svajonę, bet atsitiko gyvenimas ir teko keisti savo planus. Taip skelbė viena reklama ir kartu siūlė šios situacijos sprendimą. Bet paplito koronavirusas ir supranti, kad greitasis kreditas čia tikrai nepadės. Klausimas, kas laimės esant šiai situacijai, tampa savalaikiu. Ar žmogus, kuris paėmė paskolą savo svajonių atostogoms Šiaurės Italijos slidinėjimo kurortuose, ar tas, kuris taupė juodai dienai? Kadangi juodos dienos gali tapti slegiančia kasdienybe, tenka atsargiai ne tik klausti, ar tikrai išmokome 2008-ųjų krizės pamokas, bet ir įvertinti tam tikru lygiu tai, ką išmokome tuo metu.

Čia išmintingoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikė savo sprendimą. Pagal ją 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Šią žinią dabar pabandykime pritaikyti taupymui juodai dienai. Po 2008 m. krizės visi bankai vienokiu ar kitokiu būdu skelbė, kad kiekvienas turi turėti tokią pinigų atsargą, kad iš savo santaupų galėtų gyventi šešis mėnesius. Vadinasi, juodosios dienos logika yra paprasta. Savo finansus turi tvarkyti taip, kad pusę metų, t.y. 50 proc., galėtum išgyventi be niekieno pagalbos ir per tą laiką susirastum naują veiklą ar darbą. O jei nepavyktų to padaryti, tuomet pagalbos kreipiesi į užimtumo tarnybą ir t.t.

Jei stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus pritaikysime taupymui juodai dienai, tai mūsų valstybę galime laikyti didele optimiste.

Jei stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus pritaikysime taupymui juodai dienai, tai mūsų valstybę galime laikyti didele optimiste. Vadinasi, naują darbą ar veiklą galima susirasti per šešiolika dienų, o koronaviruso grėsmė išnyks per artimiausias dvi savaites ir žymaus santaupų sumažėjimo eiliniai piliečiai tikrai nepajaus. O ką daryti tam piliečiui, kuris netaupė, net negalvojo apie tas šešiolika dienų, ir paėmė paskolą svajonių atostogoms?

Pateiksiu kitą pavyzdį. Dvidešimčia varžtų prisukami keturi jūsų automobilio ratai. Pagal dabartinius valstybinių brandos egzaminų reikalavimus egzaminą (VBE) mokinys išlaiko, kai atlieka mažiausiai 16 proc. užduoties. Apskaičiuokite varžtų skaičių pagal minimalius VBE reikalavimus, kuriais mokinys prisuktų jūsų automobilio ratus. Ar sutiktumėte važiuoti tokiu automobiliu? Štai taip atrodo 16 proc. ar balų magija. Tačiau pastarasis skaičių žaismas – dar ne pabaiga.

Prisiminkime įstabius Lietuvos demokratinio darbo partijos (LDDP) valdymo laikus, kai pradėjo sklandyti išraiškingas posakis: "Nebaigtas pradinis – aukštasis partinis". Jis turi gilias istorines šaknis ir peripetijas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą Nr. I-690 "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo", kurį LDDP valdomas Seimas 1995 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. I-89 paskelbė netekusiu galios. Vėliau 1996 m. rinkimus laimėję konservatoriai gruodžio 23 d. priima įstatymą Nr. VIII-62 "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo", kuris padėjo galutinį tašką šioje kovoje.

Pateiktas pavyzdys įdomus trimis aspektais. Politikai net šešerius metus diskutavo apie tai, ar komunizmo teorijos ir praktikos išmanymas yra vertas aukštojo mokslo diplomo. Kitas vertus, politikai paprasta dauguma galėjo (ar gali) nuspręsti, kas yra aukštasis mokslas, o kas – ne. Per daug nesusimąstydami ne tik apie tai, ko reikia mokslo vystymuisi, bet ir kokios žinios bei gebėjimai yra būtini būsimiems inovacijų kūrėjams. Trečias aspektas atskleidžia bendrojo lavinimo mokyklos santykį su aukštąja mokykla. Posakis "nebaigtas pradinis – aukštasis partinis" liudija apie žmones, kurie vargais negalais baigdavo mokyklą, bet sugebėdavo padaryti partinę karjerą. Išnagrinėta situacija išlieka aktuali, nes esame priversti kalbėti apie mokinius, kurie vargais negalais mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau vyriausybė jiems atveria kelią į aukštąsias mokyklas. Dėl to nerimas išlieka, nes neaišku, kaip minėti 16 balų ar procentų sėkmės ateityje gali laiduoti Lietuvos pažangą moksle.

Čia turime reikalą su elementariu politiniu kompromisu, kuris nekeičia esamos padėties. Juk labai sunku pasakyti mokslininkui, paskyrusiam visą gyvenimą tam tikrai tyrinėjimų sričiai, kad jo universitetas yra uždaromas dėl objektyvių demografinių ir visuomeninių pokyčių, apie kuriuos nepagalvojo politikai, diskutavę dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų (ne)pripažinimo. Tą patį galima pasakyti ir mokytojui, dirbančiam mažo miestelio mokykloje. Soriukas, nebaigtas pradinis ir aukštas partinis buvo svarbiau brandžiosios Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko epochos metu nei sovietinės valstybinės ekonomikos žlugimas eiliniame Lietuvos miestelyje. 16 balų ir 16 proc. per valstybinius brandos egzaminus yra paskutinis nesibaigiančios pradinės mokyklos bastionas pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje.

Dėl to klausimas, ar pradinukas ir dvyliktoje klasėje (arba ketvirtoje gimnazijos klasėje) yra pradinukas, nėra pagrįstas vien piktdžiuga. Nereikia gilaus išmanymo, kad peržvelgęs nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ketvirtos, aštuntos klasės skaitymo ir VBE istorijos užduotis, pastebėtum besikartojančias lengvas užduotis. Svarbūs aspektai – mokinių amžius, teksto dydis ir jo bei užduočių sudėtingumas, kiti kontekstai. Tačiau verta atkreipti dėmesį į vieną dalyką, ar valstybinio brandos egzamino metu verta tikrinti elementarius skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius tam, kad pasiektum lemtingą ribą.

Kitas svarbus aspektas – kokia vidurinio bendrojo lavinimo prasmė, jei į aukštąją mokyklą priima turint tik elementarių pradinės ir pagrindinės mokyklos žinių. Galima atskirai diskutuoti apie tai, kokius pokyčius paskatino 2008 m. ir 2011 m. patvirtintos bendrosios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Tačiau pripažinkime, kad aiškios alternatyvos esamoms programoms ir valstybiniams brandos egzaminams per pastaruosius ketverius metus neišsikristalizavo.

Kokią padėtį turime dabar? Pirma, mokinys su tėvų žinia gali nelankyti mokyklos arba su jais vykti atostogauti. Apie tai, kaip ir kokiomis priežastimis tėvai teisina savo vaikų praleistas pamokas, yra atskiros diskusijos tema. Antra, mokinys turintis nepatenkinamą metinį pažymį gali eiti laikyti valstybinių brandos egzaminų. Trečia, siūlomos mokinio individualios pažangos vertinimo priemonės yra daugiau imitacinės nei realios. Net teigimas, kad dešimtukas turi būti rašomas už ilgalaikes veiklas, reikalaujančias analitinių ir kompleksinių samprotavimo gebėjimų, atrado banalus ir nuvalkiotas prieš ŠMSM stojimo į aukštąsias mokyklas kartelės sumažinimą.

Tenka pripažinti, kad globalios grėsmės akivaizdoje esame vėl prie suskilusios geldos.

Dėl to bet kokios diskusijos, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) turi turėti realių padarinių (pavyzdžiui, nepatenkinamas PUPP įvertinimas užkirstų kelią į vidurinę mokyklą), kol kas primena laiko švaistymą. Vadinasi, klausimas, ar dėl aukštųjų mokyklų išlikimo gali būti paaukota vidurinio ugdymo kokybė ir kartu gimnazijos, o dėl pradinio ugdymo – pagrindinio ugdymo kokybė ir progimnazijos, yra aktualūs, kuriam būtini patikslinimai. Galbūt jie leistų performuluoti šiuos klausimus. Bet kol kas partinis elitas užsiėmęs iškilių nepartinių lyderių paieška, kurie garantuotų kuo sėkmingesnį pasirodymą būsimuose rinkimuose.

Kodėl posakis "nebaigtas pradinis – aukštasis partinis" turi savito žavesio? Atsakymas labai paprastas. Šiek tiek pasimokai pradinėje, šiek tiek – pagrindinėje, dar truputį – vidurinėje ir nelabai gali paaiškinti, kokia kalba susirašinėjo Liudas Vasaris su Pitagoru. Bet per rinkimus balsuoji už bet kurią naujokų partiją, kuri bet kokia kaina nori laimėti rinkimus, ir tuomet supranti, kad visuomet atsiras žmogus, kuris vis kitomis aplinkybėmis, pasakys, jog yra tokia partija, kuri atvers tau elementariu politiniu sprendimu kelią į aukštąją mokyklą. Dėl to diskusijos apie tai, kokie kokybiniai pasiekimai turi tapti siekiamybėmis pradinio, pagrindinio, vidurinio ir aukštojo mokslo pakopose, bus tik nedidelio snobiško elito kasdienybe.

Tenka pripažinti, kad globalios grėsmės akivaizdoje esame vėl prie suskilusios geldos. Atsigavus pasaulio ekonomikai niekas netaupė tam, kad kažkada gali atsirasti nenugalima jėga (force majeure), vardu koronavirusas. Bet atsitiko gyvenimas ir prekybos tinklams nereikia galvoti nei apie juoduosius penktadienius, nei apie akcijas. Šią akimirką įdomu, kokią Lietuvos šeimų finansų dalį sudaro skolos ir kiek jos padidės. Kita vertus, kas mums padės išlipti iš šios sumaišties – nebaigtas pradinis ar aukštasis partinis? Nors migloti pažadai apie tai, kad per metus bus sukurti vaistai nuo koronaviruso, leidžia manyti, jog pergalė teks nuosekliems moksliniams tyrimams, kurie užtinkrintų sėkmingo gydymo tikimybę ne 16, o 100 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Įdomiausia tai,kad baigę vidurinę nežino valstybių sostinių! Tai čia dar nieko! Bet kada paklausi kas toks buvo Čiurlionis,Maironis,Belinskis,atsako;draugai!

Safyras

Safyras portretas
O kam tada reikalingi Seimo nariai, kurie turėdami tokią valdžią, ryšio priemones , kompiuterius, mašinas gali neiti į darbą, bet gauti atlyginimą su priedais, kai dalis žmonių dirba nebijodami jokių ligų, o kitiems neleidžiama dirbti, nors kas mokės už tokį "malonumą" kažkodėl niekas negalvoja. Juk skolas reikės grąžinti, o juodai dienai paprastam žmogeliui sunku sutaupyti, kai jis išgyvena tik nuo algos iki algos, nekalbant apie pensininkus, kuriuos per 30 metų murkdė pinigų revoliucijomis visi politikai, verslininkai, tik užmiršo, kad žinių ir patirties negalima nusipirkti jokiose prekybos centruose. Net "Akropolį " Kaune sugebėjo subjauroti, kai neliko ledo arenos ir simpatiškų kavinių aplink ledo areną, nes greitas maistas duoda daugiau pelno, tik ne sveikatos...

juokelis

juokelis portretas
Kas gali paneigti kad L.Vasaris su Pitagoru susirasinejo graiku kalba...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių