Atsiprašau, kitąmet pasistengsiu būti tau geresnis

Bengališkos ugnelės, ryškiaspalvių fejerverkų ištapytas dangus, bučiniai, laikrodžiui išmušus dvylika kartų, ir... gyvenimą keičiančios metamorfozės. Maždaug tokia ta tradicinė naujametinė šventoji ketveriukė. Su pirmaisiais trim viskas kaip ir aišku – momentinės tradicijos. O kaip gi su paskutiniuoju?

Gražūs naujamečiai pažadai iš tikrųjų imti naudoti sporto klubo abonementą, būtinai perskaityti po knygą per savaitę, o gal, kas vakarą sumetus į taupyklę metalą iš piniginės, kitąmet Naujuosius sutikti Balyje, turi ne tokią jau žavią tendenciją greitai pasimiršti bėgančioje kasdienybėje. Anksčiau tikėjau, kad tai – tiesiog valios, užsispyrimo trūkumas, o dabar manau kiek kitaip. Šiandien daugybė žmonių taip įsisukę į išoriškai "geresnio aš" kūrimo lenktynes, kad patikti status quo sau jau darosi net nepadoru. Kaip gi nesusigalvoti sau tikslų Naujiesiems metams, jei gali per juos šitaip patobulėti. Tik ar reikia? Ir, svarbiausia, ar tada jau būsi laimingesnis?

Laimės – vienas dažniausių palinkėjimų kone visomis progomis, nuo gimtadienių iki Kalėdų. Tik kiekvienam jos sąvoka labai individuali ir žinoma tik giliai širdyje. Vienam ji – vardinių drabužių pilna spinta. Kitam – kelionės aplink pasaulį. Trečiam – pritrenkianti figūra, o dar kažkam iki visiškos pilnatvės pakanka galimybės pusryčiaujant su mylimu žmogumi dalytis kruasaną. Juolab, vargu ar daug planetoje tokių, kurie visas tas įmanomas laimes turi vienu metu. Todėl jau kurį laiką, kai sveikinu ką nors svarbia proga, linkiu taikos. Pirmiausia – su savimi pačiu.

Būtent taika su savimi, mano galva, leidžia gyventi ramiai ir nesivaikyti vienkartinių, vis stipresnių dirgiklių. Nebrėžti tikslų tikintis, kad dėl vieno aplankyto krašto ar uždirbto daikto gyvenimas kardinaliai pasikeis. Su šiais norais nėra absoliučiai nieko blogo, bet, kaip sakė J.Billingsas, nereiktų painioti malonumo su laime.

Šiandien daugybė žmonių taip įsisukę į išoriškai „geresnio aš“ kūrimo lenktynes, kad patikti status quo sau jau darosi net nepadoru.

Vidinė taika leidžia, užuot graužus save už klaidas, suvokti savąjį žmogiškumą, o kartu ir netobulumą. Ji suteikia šansą susigyventi su praeities sprendimais, kad ir kokie idiotiški jie buvo. O dar – suvokti, kad greičiausiai ateityje jų irgi padarysime ne ką teisingesnių. Priimti faktą, kad kažko mums šiandien galbūt dar trūksta, bei tikėti, jog kada nors netrūks. Tačiau nereikalauti. Priimti savo trūkumus, galvoje gyvenančius tarakonus, paukštelį, kūno bei charakterio ypatybes ar kaip visa tai bepavadintume. Ir jei per stebuklą tokia būsena ateina, prasideda gražūs dalykai – mažiau kariauti norisi ne tik su savimi, bet ir su pasauliu.

Esu tikra, kad gruodžio–sausio mėnesiais žodis "atleidimas" skamba dažniau negu bet kada. Vis kalbama apie būtinybę užmiršti skriaudas, nunešti sausainių triukšmadariui, per naktis grojančiam būgnais, ar nusišypsoti susiraukusiam praeiviui. Bet kaip tai padarysi, jei žiauriai pyksti ant savęs? Kad ir kaip tam tikri asmenys, geriau praleisiantys savo vaiko pirmuosius žodžius, bet ne progą ant ko nors pavaryti, bandytų tą slėpti, noras kandžioti aplinkinius ateina iš nemeilės sau. Nes, kai žvelgdamas į savo atspindį, matai tiek dalykų, kurių nekenti, tada baisiai norisi baksnoti pirštu į svetimas (dažnai pačių išgalvotas) nuodėmes ir klaidas bei rėkti: "Pažiūrėkit!". Tuo pačiu drebant iš baimės ir tikintis, kad šitaip niekas nepastebės tavųjų.

Nes kai viskas žmogui yra iš tikrųjų okay, tai jam gyvenimo kolosaliai negadina nei papais dainuojančios blondinės, nei kaimyno namas, brangesnis už jo, nei tai, kiek gatvėse automobilių, kurių vairuotojai važiuoja kaip idiotai. Na, gal kas lengvai ir suerzina, gal priverčia prunkštelėti į kumštį ar tyliai sau nusikeikti slaviškai, bet tai ir viskas. Nutyla nuolatinis urzgimas iš skausmo.

Tad gal Naujuosius reiktų pradėti nuo paprasčiausio: "Atsiprašau, kitąmet pasistengsiu būti tau geresnis"? Ištarto ne kam kitam, o pačiam sau. Ir nereikia tam nei maratono nubėgti, nei suskraidyti į visus pasaulio žemynus. Net fejerverkų nereikia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Santarvė

Santarvė portretas
Dar žymus romėnų rašytojas ir filosofas Seneka rašė, kad jeigu žmogus yra santarvėje su savimi, tai jis yra santarvėje su visu pasauliu. Tokiam žmogui kiekvienais naujaisiais metais nereikia pačiam sau kažką įrodinėti ar prisiekinėti.

Marta

Marta portretas
Negalima pulti į kraštutinumus su tomis meilėmis- nemeilėmis sau.Taip mylėti save reikia,bet negalima užsimerkti ir nematyti savo trūkumų.Reikia nuolat ir tobulėti,nes tobulumui ribų nėra bei per didelę meilę sau ir tik sau ,pamiršti,kas yra apie tave.

Vištos smegenys ne man

Vištos smegenys ne man portretas
Nekovosi neturesi
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    1
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    2
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių