Net ne verta, o jau būtina galvoti apie tokią. Investuoti trilijonų trilijonus į kosmines ekspedicijas. Drąsiausi keliautojai neabejotinai rastų neatrastą planetą. Neabejotinai. Visais laikais buvo ieškoma naujų žemių. Ir vikingų, ir viduramžių. Taip buvo atrasta ne tik Amerika, bet ir kitos gamtos turtais neįkainojamos Žemės vietos.

Ir naujoje planetoje dabar pavyktų išsilaipinti. Tai nesunku. Sunkiausia būtų sutarti dėl atsarginės Žemės pavadinimo. Tarkime, pirmasis Amerikos žemyne išsilaipino Christopheris Columbus, bet kontinentas buvo pavadinta Amerigo Vespucci vardu, kuris į jį kojas įkėlė keleriais metais vėliau. Kodėl? Matyt, kad gražiau būtų. Kaip būtų, jei Amerika vadintųsi Kolumbariumu? Susiruoštum skristi už Atlanto, paklaustų, kur keliauji, net nedrįstum sakyti. Būtų visiškas nesusipratimas, jei visada teritorijos būtų pavadinamos pirmųjų išsilaipinusiųjų garbei. Dabar dėl naujos planetos pavadinimo greičiausiai referendumas būtų surengtas kiekvienoje šalyje.

Aišku, kaip visada atsiras skeptikų, tikinančių, kad mes galime savo planetai grąžinti pirmykštę būseną. Deja, tai visiškai prieštarauja žmonijos siekiui iš Žemės kasdien paimti vis daugiau ir daugiau. Tarkime, mūsų ūkininkai raunasi plaukus, kad trąšos siaubingai pabrango. Kad netręšiant derliai bus mažesni, o tręšiant – per brangu auginti. Bet. Mokslininkai tiesia žemdirbiams pagalbos ranką. Sako, dirvožemyje yra nemažai neaktyvių, miegančių medžiagų (kalio ir t.t.). Ieškoma būdų jas pabudinti. Na, tai kas, kad žemė bus visiškai nualinta? Juk susirasime kitą planetą Žemę.