Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad žmonės prie teatrų – dievai, o prie prekybcentrių – runkeliai, tai tie patys mūsų žmonės ir juoktis iš jų, ką su pasimėgavimu daro kai kurie "žurnalistai", yra chamizmas. Tai tas pats, kaip ką tik nusipirkus ikrų rodyti špygas senutei, nusipirkusiai pigių dešrelių. Bet visuomenės ašis akivaizdžiai persislinko link prekybcentrių teatro, toliau nuo to, kuris pačiame teatre.

Jei STT Euromasiulį būtų areštavusi užvakar, niekas to net nepastebėtų, nes žvilgsniai nukreipti visai kitur. Beje, pasiūlymas "žurnalistams": jei jau neturite, ką veikti, tai ne kukliau uždirbančius piliečius pirštais badykite, o pasidomėkite paprastu dalyku: Euromasiulis politikoje jau keliolika metų, ar gali būti, kad jis ilgai kentėjo ir neiškentęs TIK DABAR paėmė? O jei ėmė ir anksčiau, kokie sprendimai galėjo būti jo nulemti? Va čia tai būtų rimtas žurnalistinis tyrimas.

Tiek to, palikim tą, atsiprašant, politiką, tegu ilsisi ramybėje, amen. O visuomenės ašis nuo teatrų link prekybcentrių peršoko beveik akimirksniu. Internete esama unikalių Alytaus televizijos siužetų. 1998-aisiais mieste atidaroma pirmoji "Media" – minia  kaip prie "Lidlo". 1991-aisiais atidaromas "Jotvingis" – minia dar didesnė. Įstabu tai, kad pastarasis atidarymas vyksta sausio 15-ąją, t.y. dvi dienos po telebokšto šturmo! Žmonėms tas nė motais, apsipirkti svarbiau. Minios apsipirkti grūsdavosi ir sovietmečiu, tačiau tada jos stovėdavo ir prie teatrų, kodėl dabar nebe? Gal teatrams keltis į "Lidlą", bus daugiau žiūrovų?

Juokas juokais, tačiau esu surengęs kūrybos vakarą "Maximoje". Plungėje jos patalpose veikia biblioteka – tai šiek tiek keista. Dar keisčiau, kad į vakarą atėjo keletas atsitiktinių pirkėjų su pilnais produktų maišeliais, atidžiai klausėsi, po to gražiai dėkojo. Gal ne vien dešrelėmis gyvas mūsų žmogus, gražių ir kultūringų žmonių sutiksi visur, net ir eilėje prie "Lidlo". Todėl iš tokio žmogaus šaipytis nežadu, tai jo laisvė – laisvė pasirinkti.